Kaip įsirengti ir prižiūrėti veją

   Pradžia  Paieška  Skelbimai   Dabar skaitote: Idėjų kampelis Pradžia »

Atėjo pavasaris. Prasidės darbai soduose, tvarkysime savo namų aplinką. O kokie namai be gražios vejos aplinkui?

Kokybiška veja turėtų būti labai lygi, suformuota iš specialių vejinių žolių, nepiktžolėta. Spalva graži ir dekoratyvi žvelgiant tiek iš arti, tiek iš toli. Tinkamai įrengta ir prižiūrima veja gali džiuginti mūsų akis 10 - 15 metų.

Kaip įsirengti ir prižiūrėti veją pataria UAB "Dotnuvos projektai" specialistai. Kad veja būtų išties graži, labai svarbu tinkamai paruošti dirvą. Vietoje, kur sėsite veją, turi būti įrengta gera drenažo sistema , kad veja neužmirktų, o besiformuojančios žolių šaknys gautų drėgmės. Vejoms nebūtinas lygus reljefas. Gražios vejos gali augti kalvose bei šlaituose, tačiau labai svarbu, kad dirvoje nebūtų mažų įdubimų.



Vejos geriau auga lengvesnėse dirvose. Jei dirva molinga, reikia užpilti 10-15 cm smėlio sluoksnį ir sumaišyti su viršutiniu dirvos sluoksniu. Tam tikrais atvejais gali būti naudojamos durpės.

Dirva ruošiama 20 – 25 cm gyliu. Viršutinį dirvos sluoksnį reikia gerai supurenti, kad neliktų grumstų. Jis geriau susispaudžia mindžiojant kojomis, negu dirvą voluojant. Tik normalaus drėgnumo dirva gali būti maišoma ir ruošiama sėjai.

Prieš sėją dirva galutinai išlyginama. Tai geriausia daryti medine lenta. Išlyginus, visas plotas supurenamas grėbliu, kad kelių centimetrų viršutinis dirvos sluoksnis būtų purus. Iš ruošiamo ploto pašalinami visi grumstai, akmenys ir piktžolės.




Vejas galima sėti anksti rudenį ( nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio ) arba pavasarį iki birželio mėnesio. Jei augimo sąlygos normalios, dygstančios vejos nereikėtų laistyti, kad neišplautumėte sėklų Sėjant vasarą laistyti būtina.

Žolių sėklų mišinius prieš sėją reikia gerai permaišyti. Sėti galima rankomis arba mašinomis. Sėklas reikia padalinti į dvi dalis: vieną dalį sėti viena kryptimi, kitą – statmenai. Prieš sėją ar sėjant reikia įterpti tąšų. 100 kv.m. rekomenduojama berti 700 g azoto, 500 g fosforo, 1200 g kalio. Trąšų kiekiai nurodyti veikliąja medžiaga, todėl naudojant konkrečią trąšą reikėtų apskaičiuoti jos poreikį. Sėklas ir trąšas reikia įterpti 5 – 10 mm gyliu. Tai geriausia padaryti grėbliu. Pasėjus veją būtina voluoti, geriausia rumbuotu arba tinkliniu volu. Voluojant lygiu volu, labai susmulkinama dirva ir kyla pavojus, kad po lietaus jos paviršiuje susidarys pluta.Pirmą kartą veją reikia pjauti, kai žolė užauga 8 – 10 cm aukščio, tačiau būkite atsargūs ir niekada nenupjaukite daugiau negu 1/3 augalo. Pjovimo aukštį galima sumažinti po 1- 2 dienų. Sporto renginiams skirtą velėninę veją rekomenduojama pjauti 3 cm, o velėninę dekoratyvinę – 2,5 cm aukščiu. Esant sausam periodui pjovimo aukštį reikėtų padidinti iki 4 – 6 cm.

Sudygusi veja gerai stelbia dirvoje augančias piktžoles. Dauguma piktžolių žus veją pradėjus pjauti, tačiau kai kurias, ypač daugiametes, reikės išravėti, ar purkšti herbicidais. Piktžoles reikia naikinti praėjus 3 – 4 mėnesiams po sėjos.


Tręšimas paspartina žolių augimą, todėl patręštą veją reikia dažniau pjauti. Patręšta veja būna tanki, tamsiai žalios spalvos, be piktžolių ir be samanų, atsparesnė sausrai ir ligoms. Geriausia tręšti tada, kai veja sausa, tačiau prognozuojamas lietus. Tręšimo planas (100 kv.m.): Balandžio viduryje – 3 kg sudėtinių trąšų; Birželio pradžioje – 3 kg sudėtinių trąšų; Rugpjūčio pradžioje – 300 g N; Spalio viduryje – 2 kg sudėtinių trąšų (be azoto).

Sudėtinių, lėtai tirpstančių trąšų, kurios parduodamos Lietuvoje, yra įvairių sudėčių, todėl parenkant reikia konsultuotis su pardavėju dėl naudojimo.

Jei sausros periodas užsitęsia, veją būtina laistyti. Ant vejos turėtų būti išliejama ne mažiau kaip 20 – 25 mm vandens per savaitę. Toks vandens kiekis kompensuoja išgaruojančią drėgmę iš dirvos.

Jei pažeista 40 – 50 % vejos, ją galima atnaujinti. Metaliniu grėbliu reikia išgrėbti seną žolę, veją trumpai nupjauti, išbarstyti sėklas. Po sėjos sėklas sekliai įterpti į dirvą metaliniu grėbliu ir suvoluoti.


Žolyne atsiradusios samanos yra blogos vejų priežiūros pasekmė. Samanų atsiranda pavėsingose vejų vietose, ten, kur daug drėgmės, kur žolynai per žemai pjaunami, mažas dirvožemio pH arba trūksta maisto medžiagų. Samanas galima lengvai išnaikinti, tačiau jų gali atsirasti vėl, jei bus tam palankios sąlygos. Samanos naikinamos 100 kv.m. išbarstant 3 kg amonio salietros ir 1 kg geležies oksido, sumaišyto su smėliu arba tręšiant specialiomis trąšomis skirtomis samanoms naikinti, kurių sudėtyje yra geležies sulfato. Šią procedūrą reikia atlikti anksti rytą, kai augalai drėgni ir prognozuojamas saulėtas oras. Sunaikintas samanas iš vejos galima išgrėbti grėbliu.

Neretai pasitaikanti vejų liga - fuzariozė, arba sniego pelėsis. Dėl ligos žolių lapai pasidengia baltos, pilkšvos ar rožinės spalvos mase. Anksti pavasarį vejoje matomi pilkai rudi žolių ploteliai. Veiksmingiausia apsaugos priemonė – purškimas fungicidais (fundazolu arba beulanu).Saugant veją nuo ligų, pavasarį patartina išsklaidyti didesnes pusnis, ant sniego, jo tirpimui pagreitinti, galima paberti ploną durpių sluoksnį.

Anksti pavasarį nereikėtų skubėti pjauti vejos, nes aukštesnės žolės apsaugos jaunus ūglius ir šaknis nuo būsimų šalnų.



Puslapiai: 1 |

P a s k i a u s i a s   p a p i l d y m a s: 2016-02-16




 Taisyti / Papildyti » 









Gyvenkime sveikai, spalvotai, patogiai, skaniai, draugiškai, stipriai, etiškai, linksmai, pokštaujant, grybaujant, su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu :)
walnuts.lt facebook'e  Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas   

© 2oo8-2019. Laima&LS. Rašyti administratoriams. Paskutinis atnaujinimas: 2018-06-10