Kaip teisingai laistyti veją

Pradžia Paieška Skelbimai Dabar skaitote: Idėjų kampelis Pradžia »

Žolė netenka vandens, kai aukšta oro temperatūra, intensyvūs saulės spinduliai, žemas drėgmės lygis, pučia stiprus vėjas. Jeigu žolė negauna pakankamai vandens, ji negali atsivėsinti ir pradeda ruduoti bei vysti. Vanduo skatina sėklų dygimą, maistingų medžiagų pasisavinimą, audinių formavimąsi. Atėjus karščiams, labai svarbu tinkamai ir laistyti ne tik veją, bet ir naujai pasodintus augalus ir medžius. Nepaisant gerų ketinimų, dažnas mano, kad laistymas yra labai nuobodus darbas ir todėl stengiasi jį vis atidėti, kol galiausia būna per vėlu.

Laistymas po sėjos

Prieš beriant sėklas, visas dirvos sluoksnis turi būti drėgnas. Veja palaistoma pasėjus mišinį ir suvolavus dirvą.

Vėliau laistoma kas 2 - 3 dienas, apie 10 mm vandens per savaitę. Vejai dygstant, sausros metu rekomenduojama laistyti kiekvieną dieną, bet negausiai, smulkia (rūko) vandens srove.

Kad žolė gerai ir greitai dygtų, reikalinga drėgmė ir šiluma. Optimaliausia oro temperatūra 16-21°C (dygti pradeda ir kai temperatūra žemesnė, 6°C). Oro temperatūra nepriklauso nuo mūsų norų, tačiau galima reguliuoti dirvos drėgnumą: viršutinis dirvos sluoksnis visada turėtų būti drėgnas.

Saulėtą ir šiltą dieną rekomenduojama laistyti kelis kartus mažais vandens kiekiais, nestipria srove, kad nebūtų išplautos sėklos. Laistymo sistemos nederėtų palikti be priežiūros: vandens perteklius susitelks balutėse ir iškels sėklas į paviršių, tuomet žolė sudygs nevienodai. Kai sėklos sudygsta, laistymas ribojamas.

Rekomenduojama laistyti smulkialašiu laistytuvu arba purkštuvu.

Kaip žinoti, kada vejai reikalingas vanduo?

Kai tik dirvožemis pradės džiūti, veja pati parodys drėgmės stygių - žolė pradės vysti:

perdžiūvusi vejos žolė susiraito;

nuo sausros žolės paruduoja;

vejos pėdsakai ir padangų žymės ant sausos išlieka ilgą laiką.

Suvytimas labiau pastebimas ant senesnės žolės, kadangi jaunesnė žolė nėra iki galo išplitusi.

Pirmiausiai nuo sausros nukenčia reikliausios drėgmei žolių rūšys - paprastosios miglės bei baltosios smilgos.

Vidutiniškai reiklios - pievinės miglės, daugiametės svidrės, paprastosios smilgos, mažiausiai - aviniai, nendriniai, raudonieji eraičinai.

Mažiausiai reiklios vandeniui žolės sausroms užsitęsus išlieka gyvos. Kai išdžiūsta lapai ir šaknys, jos pereina į ramybės būseną, o kai dirva sudrėgsta, atgyja ir vėl ima augti. Vis dėlto, nors žolės ir išgyvena, nukenčia jų estetinė išvaizda.

Nustatyta, kad 1 m2 turėtų būti išlaistoma 0,5 - 3 litrai vandens.

Laistyti būtina, kai dirva išdžiūsta iki 10-12 cm gylio, veja praranda sodriai žalią spalvą, o žolės nustoja augusios. Vandens pilama tiek, kad velėna permirktų iki apie 15-20 cm gylio. Dirvožemių struktūra skirtinga, todėl 1 m2 sunaudojama nuo 20 iki 50 litrų vandens. Jei yra specialus purkštuvas, 1 m2 vejos reikėtų drėkinti apie 40 min. Po to purkštuvą perkelti į kitą vietą.

Ankščiau buvo manoma, kad geriausia laistyti vakare, kai mažiausiai garuoja vanduo. Tačiau tokiu atveju žolė per naktį paliekama šlapia, susidaro palankios sąlygos ligų plitimui. Todėl geriausia pasirinkti tokį laiką, kad iki nakties veja spėtų apdžiūti, pvz., rytą.

Kaip dažnai reikia drėkinti?
Laistymo dažnumas priklauso nuo žolės rūšies, metų laiko, geografinės padėties, dirvožemio, gaunamos saulės kiekio.

Sausuoju periodu veją laistyti būtina, ypač kai dirva lengva. Ant vejos turėtų būti išliejama ne mažiau kaip 2-2,5 cm vandens per savaitę. Toks vandens kiekis kompensuoja išgaruojančią iš dirvos drėgmę.

Subrendusi veja laistoma retai, bet labai gausiai. Turi peršlapti visas maitinantis dirvos sluoksnis. Aišku, jeigu dažnai lyja, laistyti nereikia. Vis dėlto, per sausrą veja gali vietomis išdžiūti, todėl rudenį tas vietas reikės sodinti iš naujo.

Kokio kiekio reikia vandens?
Dažnai vejos perlaistomos, o tai lemia ligų, piktžolių ir parazitų atsiradimą. Paprastai ant sėklų vejai arba velėnos pakuočių gamintojai surašo rekomendacijas ir laistymui.

Drėkinimo tikslas - sudrėkinti šaknis, jų neperlaistant. Perlaistant ne tik skatinamos žolės ligos, bet ir eikvojamas vanduo, atsiranda balos, purvas. Nuo dažno laistymo silpsta pesticidų ir trąšų efektyvumas.

Vandens kiekis priklauso nuo žolės rūšies. Dažniausiai užtenka 2,5 cm vandens per savaitę. Laistymo metu vandens išliejama tiek, kad sudrėkintų 30-40 mm dirvos sluoksnį. Taip užtikrinamas geresnis šaknų sistemos vystymasis.

Puslapiai: 1 |

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

NAUDINGA