Vejos problemos bei kaip jas išspręsti

   Pradžia  Paieška  Skelbimai   Dabar skaitote: Idėjų kampelis Pradžia »

Vejos įdubos. Jei duobutės nedidelės, jos užberiamos smėlio ir žemės mišiniu ir užlyginamos. Didesnės tvarkomos kitaip: kastuvu per duobės centrą iškertamos susikertančios linijos ir atsargiai atlenkiami velėnos kraštai. Į duobę įberiama žemės bei smėlio mišinio ir sulyginama, sumindoma. Jei tvarkomas kauburėlis, nuimama tiek žemės, kad vėja išsilygintų. Velėnos kraštai grąžinami į vietą. Gausiai palaistoma.

Nelygumai. Gražiai išpjaunamas kvadratas su pažeista vieta krašte. Pakeliam ir apsukama, kad pažeista vieta atsidurtų vejos viduryje, o kraštas lygus. Skylė užberiama žemėmis ir užsėjama. Gausiai palaistoma.

Veja greitai plečiasi į greta esančias lysves. Kad veja nesiplėstų, jos kraštus reikia dažnai karpyti. Galima veją įrėminti plytelėmis, lentomis. Jos turi būti žemesnės už žolę.

Kaip atgaivinti šunų šlapimo išdegintus plotus. Su šia problema kovoti sunku. Vienintelis būdas - šias vietas gausiai laistyti. Jei vieta labai išdeginta - veją reikia atsėti.

Vejoje augantis medis pradėjo leisti ūglius. Išdygę ūgliai iškertami, prakirtus ties jais velėną ir ją pakėlus. Velėną grąžinama atgal, atsiradę plyšiai užpilami žemėmis ir gausiai palaistoma.

Kodėl išnyksta veja po medžiais. Dauguma žolių nemėgsta pavėsio, todėl reikėtų rinktis tokį žolių mišinį, kuriame žolės pakančios pavėsiui.

Geltonos dėmės. Viena iš jų atsiradimo riežasčių - mažas maistinių medžiagų kiekis. Reikia padidinti trąšų kiekį. Kita priežastis - prastas drenažas arba suslėgta žemė. Supurenkite dirvą šakėmis. Galima ir dar viena priežastis - ligos. Su jomis kovojama fungicidais.




Samanos. Pagrindinės samanų atsiradimo priežastys - pavėsis, rūgšti, užmirkusi dirva, prastas drenažas, mažas azotinių trąšų kiekis dirvoje. Išsprendus šias problemas, dažnai dingsta ir samanos. Jei plotas mažas, samanas galima iššukuoti grėbliu.

Fuzariozė. Fuzariozė (sniego pelėsis) - viena pavojingiausių vejų ligų. Tai pašaknio liga, ji plinta tirpstant sniegui, kai drėgna ir vėsu, kai ant nesušalusios žemės užsninga. Pažeisti apai pasidengia balta ir sidabriškai pilka spalva, vietomis net rožine mase. Geriausia apsauga - purškimas fundazolu ar benlatu. Purškiama po paskutinio pjovimo. Veją apginsite nuo fuzariozės, jei vėlai rudenį netręšite azoto trąšomis, anksti pavasarį išsklaidysite tirpstantį sniegą ir nugrėbsite vos pradžiūvusį paviršių.

Miltligė. Miltligę sukelia milteninių šeimos valkčiagrybio (Sphaerotheca), miltenio (Erysiphe), miltės (Podosphaera), pelenio (Microsphaera) ir miltgrybio (Uncinula) genčių grybai. Būdingi požymiai - baltos, pilkšvos arba rusvos, lyg miltuotos arba į veltinį panašios apnašos ant lapų, ūglių, vaisių. Miltligė smarkiausiai plinta sausomis karštomis vasaromis ant tankiai augančių, gausiai azoto trąšomis patręštų augalų. Sergantys augalų organai blogai asimiliuoja, kartais deformuojasi, nudžiūsta. Miltligės vystymąsi ir plitimą stabdo augalų liekanų naikinimas, ligotų augalų ūglių išpjaustymas ir sudeginimas, augalų purškimas vario neturinčiais fungicidais, azoto kiekio normavimas tręšiant.

Rūdys. Kai veją pažeidžia rūdys, ant žolių lapų atsiranda rudos, geltonos arba oranžinės pūslelės, susiraito lapų viršūnėlės. Ligos atsiradimo priežastis - maisto medžiagų trūkumas, vyraujantys sausi ir šilti orai, silpnai augančios žolės. Gerai prižiūrimose vejose didelės žalos ši liga nepadaro. Geriausia apsauga - tręšimas azoto, fosforo, alio trąšomis.

Dėmėtligė. Lapų dėmėtligės sukėlėjai - Drechslera ir kiti. Ant lapų atsiranda gelsvai rudos, apie 0,5-1,2 cm dydžio dėmės. Ligos požymius silpnina vejos purškimas fungicidais, veltinio šalinimas, smėliavimas, dirvos vėdinimas ir pan.

Skurzdėlės. Jų atsiradimo požymis - mažos žemės krūvelės. Jos žolių šaknų neliečia, bet išrausia žemės krūveles, blunka žolės spalva. Įvairias purškiamas priemones prieš skruzdes, kurių galima įsigyti parduotuvėse, patariama nedidele medicinine klizma purkšti tiesiai į skruzdėlyno landas vakarais, kai skruzdės grįžta į skruzdėlyną. Kitas būdai - įpurkšti stipraus cheminio preparato skiedinio, skirto augalų apsaugai nuo kenkėjų; sausi boro milteliai (rasite vaistinėse), sumaišyti su cukraus pudra (1:1) ir paberti šalia skruzdėlyno nelietingą dieną.

Sliekai. Jų išrausos - nedidelės sulipusios dirvos krūvelės. Paprastose vejose sliekai žalos nedaro, atvirkščiai - išpurena dirvą, tačiau dekoratyvinių, žemai pjaunamų vejų išvaizdai sliekų išrausos kenkia. Jei 1 m2 atsiranda daugiau nei 50 išrausų, tuomet reikia liekus naikinti.

Dygsta grybai. Grybai, liaudyje vadinami šungrybiais, pradeda augti drėgnomis vasaromis. Jie nėra žalingi, bet naikinti reikia, kol nepaskleidę porų. Jei grybų labai daug, jų augimo vietas reikėtų palaistyti permanganato tirpalu, veją dažniau vėdinti, smėliuoti.

Veją užpuolė kurmiai. Urveliai silpnina dirvą. Kurmius rekomenduojama atbaidyti leiudiškomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis: įkiškite į kurmiarausį amoniake arba terpentine sumirkytos vatos, uždenkite; užpilkite vandeniu peleninę ir joje esančias nuorūkas, po to išmirkykite tame vandenyje audinio skiautę ir įkiškite į kurmiarausį; spąstais arba gaudyklėmis (jų galima įsigyti sodo reikmenimis prekiaujančiose parduotuvėse); specialiu prietaisu, skleidžiantį žemo dažnio garsus, kurie nepatinka kurmiams; tuščiu buteliu, kuris pučiant vėjui „švilpia" ir t.t.

Kaip kovoti su piktžolėmis. Jei nespėjama ravėti rankiniu būdu, rekomenduojama veją purkšti herbicidais.



Puslapiai: 1 |

P a s k i a u s i a s   p a p i l d y m a s: 2016-02-16




 Taisyti / Papildyti » 









Gyvenkime sveikai, spalvotai, patogiai, skaniai, draugiškai, stipriai, etiškai, linksmai, pokštaujant, grybaujant, su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu :)
walnuts.lt facebook'e  Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas   

© 2oo8-2019. Laima&LS. Rašyti administratoriams. Paskutinis atnaujinimas: 2018-06-10