Agava (Agave) :: Kaktusai ir sukulentai :: walnuts.lt patarimai

Pradžia Paieška Skelbimai Dabar skaitote: Augalų katalogas Pradžia »

Agava (Agave) | Agave

Agava (lot. Agave) – agavinių šeimos augalai, sukulentai. Gentyje yra per 300 rūšių. Savaime auga drėgnuose subtropikuose Rytinėje Meksikoje, JAV, Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikos šiaurėje, Karibų jūros salose. Net pavadinimą Meksika gavo dėl agavų, nes senąja actekų kalba reiškia “agavos vietą”. Iš čia jos paplito visame pasaulyje - Afrikoje, Indijoje, Australijoje. Pietų Europoje, Kryme, Kaukaze auginamos soduose, o Lietuvoje - kambariuose, oranžerijose, žiemos soduose. Yra žinoma apie 200-300 rūšių.

Agava pavadinta deivės Agavos vardu. Išvertus iš graikų kalbos, žodis agava reiškia kilnioji, puikioji, nuostabioji.

Agava paplitusi nuo JAV pietinės dalies iki Pietų Amerikos šiaurės rytinės dalies. Auga sausose pievose, miškuose, savanose, dykumose, krūmynuose ir pan.

Meksikiečiai valgo apkeptus agavų stiebus, taip pat žalią arba virtą rūgštoką lapų minkštimą. Agavų dyglius jie naudoja kaip ylas, vinis ir segtukus. Iš pluošto gaminamas tvirtas špagatas, virvės, lynai, tinklai, krepšiai. Jis labai tinka lasams, lapų minkštimas - muilui gaminti. Išdžiovintais lapais dengiami stogai, tveriamos tvoros.

Agavos - stambūs žoliniai augalai, kurių stiebai trumpi arba visai neišsivystę. Agavos lapai matiniai žali, pilkšvai žali, gali būti kelių spalvų, su vaško apnašomis, 1-2,5 m ilgio, sultingi, standūs, dygliuoti, skrotelėje. Agavos neteisingai vadinamos šimtamečiais augalais, nes iš tikrųjų tėvynėje žydi sulaukusios 8-12, o namuose (oranžerijose, žiemos soduose) - 20-30 metų (kitais duomenimis - 10-20 m.).

Žydi tik kartą gyvenime (tai monokarpiniai augalai). Iš didelių mėsingų pamatinių lapų skrotelės užauga 8-12 m aukščio žiedynkotis. Žiedai stambūs, 7-9 cm, balti arba gelsvi, sutelkti į žiedyną (būna 3-5 tūkstančiai žiedų). Paskui subręsta juodos plokščios sėklos, o žiedynkočio pažastyse susiformuoja maži augalėliai, kurie nukritę į žemę įsišaknija. Po žydėjimo antžeminė dalis per metus sunyksta, o paskui vėl atauga iš šakniastiebių.

AUGINIMAS

• Nemažai agavų auginama kambariuose, oranžerijose, ofisuose ir kt. kaip dekoratyviniai augalai.

• Kambariuose agava užauga žymiai mažesnės nei natūralioje gamtoje. Agavos lapai – matiniai, pilkšvai žali, nes juos dengia vaško apnašos. Gėlininkai šiuo metu augina išvestines agavas su įvairių spalvų lapais. Kambariuose agavos nežydi, nes joms trūksta šviesos, šilumos ir erdvės.

• Agavos gerai auga vazonuose ir kitose talpose. Kuo indas didesnis, tuo augalai greičiau auga ir būna gražesni.

• Agavos mėgsta saulėtą vietą, joms tinka pietinės palangės. Vasarą po šalnų geriausia išnešti į lauką, o rudenį prieš šalnas vėl įnešti į vidų. Agavos laistomos saikingai, tręšiama nedaug.

P l a č i a u »» Agavos auginimo ypatumai

Niam niam..

Plantacijose agavoms žydėti neleidžiama, o lapų skrotelėje užaugęs jaunas pumpuras išpjaunamas. Į susidariusią duobutę sunkiasi saldžios sultys, kurios ispaniškai vadinamos akvamiel - “medaus vanduo”. Sultys sunkiasi 8-10 mėn., kol lapai nudžiūva. Taip iš vieno augalo gaunama iki 1000 l sulčių, jos rauginamos ir gaminamas svaigusis gėrimas “pulkė”. Iš lapų, šaknų ir stiebų varomas spiritas.

Meksikiečiai valgo apkeptus agavų stiebus, taip pat žalią arba virtą rūgštoką lapų minkštimą.

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

Augalų pasaulis

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

NAUDINGA