Kaktusai ir sukulentai :: Augalų pasaulis :: walnuts.lt patarimai

Pradžia Paieška Skelbimai Dabar skaitote: Augalų katalogas Atgal »

Kaktusai ir sukulentai | Cactaceae

Dauguma kaktusų yra kilę iš sausringos karštosios Amerikos žemyno juostos. Prisitaikius augti šiose sąlygose, išsivystė savitas, tik šiai šeimai būdingas, sultingų, storais stiebais belapių augalų tipas. Analogiškų augalų yra ir kai kuriuose kitose šeimose, paplitusiose kitų pasaulio dalių karštose, sausringose vietovėse. Pavyzdžiui, sultinga karpažolė (Euphorbia) ir alijošius (Aloe) auga Pietų Afrikoje, agava - Centrinėje Amerikoje. Dėl mėsingos ir sultingos stiebo sudėties šie augalai gavo ir mokslinį pavadinimą - sukulentai (succus - sultys, lentus - ilgalaikis). Būdingas jų požymis - gebėjimas kaupti ir ilgai išsaugoti savo audiniuose didelį kiekį drėgmės. Bet reikia žinoti, kad kiekvienas kaktusas - sukulentas, tačiau ne kiekvienas sukulentas - kaktusas.

Kartais sutinkami įdomios ir labai savotiškos formos stiebų vadinamieji skiauterėtieji kaktusai. Jų stiebų savotiškumo priežastis iki šiol neišaiškinta. Tokie kaktusai gražūs savo fantastiška forma ir labai dekoratyvūs, bet juo dažniausiai tenka skiepyti, nes iš šaknų jie blogai auga.

Didelis kaktusų privalumas, palyginus juos su kitais kambariniais augalais, - lengvas jų dauginimas vegetatyviniu būdu, galimybė įšaknidinti nedidelius stiebo gabalėlius, atskiras ataugėles.

Kaktusai - išimtinai Amerikos kontinento augalai. Jie auga nuo Magelano sąsiaurio iki Kanados. Į kitas pasaulio šalis atvežė keliautojai. Kartais patekę į ypač palankias sąlygas, kaktusai ima neapsakomai greitai daugintis, virsta pavojinga piktžolė. Taip įvyko, opunciją atvežus į Australiją. 1920 metais opuncijos čia jau buvo užėmusios 24 mln. hektarų dirbamos žemės ir kas metai užimdavo dar po 4 mln. ha. Tik biologiniu kovos būdu (iš Meksikos atvežtu kenkėju Cactoblastis cactorum) pavyko išnaikinti šį piktžole tapusį kaktusą ir sugrąžinti jo užimtus milijonus hektarų derlingos žemės.

Pirmuosius kaktusus į Europą atvežė Kolumbo bendrakeleiviai. Pamažu vis daugiau ir daugiau sėklų, ataugų atkeliaudavo per okeaną, vis daugiau gėlininkų susidomėdavo šiais augalais.

Literatūroje kaktusai pirmą kartą minimi 16 amžiaus viduryje.

Kaktusinių šeimai (Cactaceae) priklauso daugiau kaip 3000 rūšių (šis skaičius nuolat auga, nes ilgainiui atrandamos vis naujos kaktusų rūšys).

Pirmąją kaktusų gentį (Ceeus) 1696 m. Nustatė germanas. Profesoriaus Šumano (K. Schumann) 1898 m. Patobulintoje sistemoje jau buvo 21 gentis. Kaktusų klasifikaciją nuolat tobulino įvairių šalių mokslininkai, kol visuotiniai buvo pripažinta K. Bakebergo (Curt Backeberg) sistema. Šios sistemos autorius - vienas žymiausių kaktusų žinovų, tyrinėjęs šiuos augalus jų tėvynėje. Jo monografija "Die Cactaceae" (išleista Jenoje 1958 - 1962 m. Vokiečių kalba), kurioje aprašytos 228 kaktusų gentys, vadovaujasi dauguma kaktusininkų.

Kaktusinių šeima (Cactuceae Lindley) skirstoma į tris pošeimius, kurie savo ruožtu dalijasi į gentis, rūšis ir formas.

Kaktusais puošti interjerą galima tik tada, jei patalpa pakankamai saulėta arba jei ten, kur augs kaktusai, įrengtas liuminescencinis apšvietimas. Kaktusai geriau, negu kiti augalai, pakenčia centrinio šildymo sausrą. Tačiau. vienas kaktusas nedaro įspūdžio; šie augalai įdomesni, kai jie auginami grupėmis. Kaktusus galima sodinti drauge su kitais sukulentiniais augalais, bet jokiu būdu - ne su paparčiais, gebenėmis, kuriems reikia visai kitokios priežiūros ir apšvietimo.

Kai kurie kaktusai "nelaisvėje" visai nežydi, kiti žydi tik būdami labai jauni, dar kitų pražystant reikia laukti, kol jie subręsta. Bet, nepaisant žydėjimo, kaktusų kolekcija bet kuriuo laikotarpiu džiugina akį turtinga pūkelių, dyglių spalvų gama, ypatinga forma.

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

NAUDINGA