Rabarbaras | Rheum :: Daugiamečiai žoliniai augalai :: walnuts.lt patarimai

Pradžia Paieška Skelbimai Dabar skaitote: Augalų katalogas Pradžia »

Rabarbaras | Rheum | Šaltinis: Wikipedia Rabarbaras | Rheum | Nuotraukos šaltinis: Wikipedia

Rabarbaras (lot. Rheum, angl. Rhubarb, vok. Rhabarber) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų gentis, kuriai priklauso daugiamečiai žoliniai augalai. Turi storus, sumedėjusius šakniastiebius ar šaknis bei aukštus lapuotus stiebus (iki 2 m aukščio). Lapai dideli, prie stiebo pamato sudaro skrotelę. Žiedai sutelkti varpos arba šluotelės pavidalo žiedynuose. Šios genties augalai turi įvairių medžiagų, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis. Lapuose yra gana daug oksalo rūgšties, mineralinių medžiagų, A ir C vitaminų ir kt. Šaknyse ir šakniastiebiuose yra tanidų. Gentyje 4 rūšys.

Lietuvoje auginamos šios rūšys:

• Daržovinis rabarbaras (Rheum rhabarbarum)
• Vaistinis rabarbaras (Rheum palmatum)
• Pontinis rabarbaras (Rheum rhaponticum)

Viduramžiais keliautojai vienuoliai rabarbarų iš Indijos atsivežė į Europą. Vakarų Europos šalyse rabarbarai pradėti auginti XVIII a. viduryje.

AUGINIMAS

• Rabarbarai gerai auga silpnai rūgščioje, gerai įtręštoje organinėmis trąšomis, giliai įdirbtoje priesmėlio arba priemolio dirvoje.

• Augimo metu jiems reikia daug drėgmės, jos trūkstant lapkočiai apkarsta.

• Antrais metais rabarbarai pradeda leisti žiedynstiebius - juos prie pagrindo nupjaukime, kad nesilpnintų augalų.

• Rabarbarai vienoje vietoje gerai dera 7-8 metus, po to atrinkę derlingiausią kerą iškaskime ir pasidauginkime kitoje vietoje.

P l a č i a u »» Rabarbarų auginimo ypatumai

DERLIUS

Maistui vertėtų vartoti tik jaunus lapkočius (20-30 cm ilgio ir 1,5-2 cm storio), kol jie dar mažiau sukaupę oksalo rūgšties. Rabarbarų lapkočiai skinami maždaug iki Joninių. Augant rabarbarų kotuose kaupiasi oksalo rūgštis o didelis jos kiekis kenksmingas, būtent dėl šios rūgšties poveikio organizmas negali pasisavinti maistinių medžiagų. Rabarbarų šaknų preparatų nerekomenduojama naudoti ilgą laiką, taip pat esant ūmiam apendicitui, nėščioms moterims.

Niam niam..

Maistui vartojami rabarbarų lapkočiai, kuriuose nedaug vitaminų, tačiau gana daug vertingų mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo ir šiek tiek geležies). Lapkočiuose yra daug organinių rūgščių. Anksti pavasarį, kaip ir rūgštynėse, yra daugiau citrinos ir obuolių rūgščių, o vėliau pradeda daugiau kauptis žmogaus organizmui žalingos oksalo (rūgštynių) rūgšties. Pastarąją galima neutralizuoti į verdamus rabarbarų lapkočius pridėjus kreidos (1 kg rabarbarų lapkočių įdėkime 3 g kreidos). Iš rabarbarų lapkočių verdami kisieliai, kompotai, uogienės, gaminamos sultys, padažai, želė, įdarai pyragams ir įvairūs kiti konditerijos gaminiai.

Receptainė »» Rabarbaras | Rheum - Gaminam? Ragaunam? Skanaujam?

Rabarbaras | Rheum ir sveikata

Nors rabarbarais galima net apsinuodyti, jie turi ir gydomųjų savybių. Rabarbarai vaistams pradėti vartoti anksčiau negu maistui. XVII a. jie buvo laikomi vienu vertingiausių vaistinių augalų. Iš rabarbarų šaknų ir šiuolaikinė farmacijos pramonė gamina vaistus, kadangi jose yra biologiškai aktyvių gliukozidų, dervinių ir dažinių medžiagų. Rabarbarų stiebuose besikaupiančios medžiagos naudingos organizmo valymui, šalina toksines medžiagas, gerina žarnyno peristaltiką, skatina šlapimo išsiskyrimą. Rabarbaro šaknyse esančios medžiagos laisvina vidurius, padeda sergant meteorizmu, atonija.

ATSARGIAI

Kaip bebūtų keista, nors aš nežinojau, bet ir rabarbaras, nors ir skanus, visgi priskiriamas prie ne tiek kad nuodingų, bet kenksmingų sveikatai augalų. Maistui naudojami tik lapkočiai ir tik jauni (lapai maistui nenaudojami, juose itin gausu oksalo rūgšties), rabarbarus skinti reikėtų tik pavasarį ir vasaros pradžioje, maždaug iki Joninių. Vėliau lapkočiuose pradeda gausiai, netgi labiau nei lapuose, kauptis oksalo rūgštis. O kaip, turbūt žinote.. oksalo rūgšties perteklius dirgina virškinamojo trakto sieneles, ir dažnas pervartojimas gali pridaryti didelių bėdų organizmui, taip pat gali sukelti deginimą burnoje ir gerklėje, net sukelti liežuvio tinimus. Oksalo rūgštis turi ne tik neigiamos įtakos kalcio (kalcio rabarbaruose yra ne tiek jau mažai) įsisavinimui, bet su kalciu sudaro junginį kuris gali suformuoti netgi inkstų akmenis. Maisto produktus, turinčius daug oksalo rūgšties turi riboti sergantys podagra, inkstų ligomis, tame tarpe ir inkstų akmenlige. Apsinuodiję rabarbarais be pertrūkio vemia, vėliau prasideda traukuliai. Pasirodžius apsinuodijimo požymiams, būtinai kvieskime gydytoją.

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

NAUDINGA