Salierai :: Prieskoniniai augalai :: walnuts.lt patarimai

Pradžia Paieška Skelbimai Dabar skaitote: Augalų katalogas Pradžia »

Valgomasis salieras | Apium graveolens

Valgomasis salieras (lot. Apium graveolens) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Manoma, kad salierų tėvynė – Viduržemio jūros pakrantė. Tačiau laukinių salierų yra ir Švedijoje, Alžyre, Egipte, Šiaurės Kaukaze. Salierai buvo puikiai žinomi dar senovės Graikijoje, Romoje ir Egipte. Senovės graikų gydytojai beviltiškam ligoniui duodavo salierų nuoviro teigdami, kad tai vienintelis dalykas, kuris dar gali padėti.

Augalas iki 100 cm aukščio, stipriai kvepintis, su mėsinga šaknimi. Stiebas stačias, storas, su ryškiomis briaunomis ir vagomis. Skėčiai iki 20 cm skersmens, su 6-12 trumpų stipinų. Žydi liepos – spalio mėn.

Salieras auginamas kaip daržovinis, prieskoninis ir vaistinis augalas. Maistui naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Visos augalo dalys turtingos vitaminų.

Daug amžių salierai buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai. Iš salierų lapų nupintais vainikais būdavo pagerbiami sporto varžybų nugalėtojai, švenčių dienomis jais buvo puošiamos šventyklos ir namai, salierus mėgo sodinti prie karžygių paminklų. Pagarbą šiai daržovei įrodo ir saliero atvaizdas ant senovės Graikijos ir Sicilijos monetų.

Senovės Egipte salierai turėjo šiek tiek kitokį įvaizdį. Juos egiptiečiai augindavo nuolat uždengtus, kad jų nepasiektų saulės spinduliai. Jie tikėjo, kad salierai – tai liūdesio ir mirties simbolis. Salierų lapų vainikai būdavo dedami ant kapų ir buvo tikima, kad jie suteiks mirusiesiems jėgų ir gerą pomirtinį gyvenimą. Gyvieji salierų valgydavo mirusiųjų minėjimo dieną. Taigi salieras buvo laikomas apeiginiu augalu.

Europoje pirmieji salierus pamėgo ir ėmė auginti vokiečiai. Tai buvo maždaug XV–XVI amžiuje. Dar po šimtmečio salierai paplito Prancūzijoje, o XVIII amžiuje jie jau užkariavo visą Europą. Rusiją salierai pasiekė Jekaterinos laikais, o maistui imti naudoti XVIII amžiuje. Patekę į Lietuvą salierai iš pradžių buvo auginami tik dvaruose ir laikomi prabangos ženklu. Gausiau jie pradėti vartoti tik po Antrojo pasaulinio karo, nes mūsų senoliai pakankamai turėjo ir savų daržovių.

Dabar salierai auginami visoje Europoje, Azijoje, Amerikoje, Australijoje. Šios prieskoninės ir maistinės daržovės gali būti šakniavaisinės, lapkotinės ir lapinės. Visų šių rūšių salierų auginama ir Lietuvoje.

Salierai – dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais jie išaugina lapų skrotelę ar sultingus lapkočius (lapkotiniai), o šakniavaisiniai – dar ir nemažą mėsingą šakniavaisį. Antraisiais auginimo metais išauga beveik 1 m aukščio žiedynstiebis, ant kurio skėtiniame žiedyne pražysta smulkūs žalsvai balsvi žiedeliai.

Lietuviai labiausiai vertina šakniavaisinius salierus, Vakarų Europoje labiausiai paplitę lapiniai, o amerikiečiai pirmenybę teikia lapkotiniams salierams. Vertingos visos šio augalo dalys.

AUGINIMAS

• Salierams reikia derlingo dirvožemio, kuris negreitai išdžiūsta.

• Kad augalas būtų aromatingas, augavietė turi būti pakankamai saulėta.

• Vasarą augalui reikia daug vandens. Lapinius salierus galima auginti šalia kopūstų, pupų ir pupelių, nes atbaido vikšrus.

• Nors salierai atsparūs šalčiui, bet anksti sodinti nepatartina, nes, esant vėsiam orui, išauga daug žyduolių.

P l a č i a u »» SALIERŲ auginimo ypatumai

DERLIUS

Suaugę salierai pakenčia trumpalaikį atšalimą net iki 10 laipsnių šalčio, todėl jie kasami vėliausiai. O pridengę keletą augalų šiaudais arba eglišakėmis, dirvoje išlaikysime per žiemą ir pavasarį turėsime geros kokybės šakniavaisių.

P l a č i a u »» Salierų derliaus ypatumai

Niam niam..

Iš salierų galima pagaminti labai vertingų ir skanių patiekalų. Jie valgomi žali, virti, kepti, troškinti. Salierai labai tinka padažams, sriuboms, mėsos ir žuvų patiekalams. Gaminant šiuos patiekalus gali būti naudojami ir salierų gumbai, ir lapkočiai, ir lapai. Įvairioms konservuotoms mišrainėms, įdarams, sūdytiems produktams, žinoma, labiau tiks gumbai, o štai sriuboms labai tinka lapiniai salierai, nes jie suteikia daug stipresnį aromatą.

Receptainė »» Valgomasis salieras - Gaminam? Ragaunam? Skanaujam?

Valgomasis salieras ir sveikata

Salierų lapuose naudingųjų medžiagų dar daugiau. Mineralinių medžiagų kiekiu lapai lenkia šakniavaisius 1,5 karto, vitamino C – 15 kartų, o karoteno – net 80 kartų! Salieruose susikaupia apie 9 proc. eterinių aliejų, suteikiančių jiems puikų aromatą ir specifinį skonį. Būtent dėl šių eterinių aliejų gausos salierai yra ne tik paprasta maistinė daržovė, bet ir puikus prieskonis įvairiems patiekalams.

Be to, eteriniai aliejai žadina apetitą, skatina virškinimą ir turi tonizuojamųjų ypatybių. Lapuose eterinių aliejų kaupiasi gerokai daugiau nei šakniavaisiuose, todėl gaminant prieskonius dažniausiai naudojami salierų lapai.

P l a č i a u »» Valgomasis salieras - nauda sveikatai

Raktiniai žodžiai » Daržovės • Valgomi augalai •

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

Augalų pasaulis

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

NAUDINGA