Nuodingų augalų katalogas |

Dėmėtoji mauda (lot. Conium maculatum) | Šaltinis: Wikipedia

Dėmėtoji mauda (Conium maculatum) - tai daugiametis žolinis nemalonaus kvapo augalas, priklausantis salierinių (Apiaceae) šeimos maudų (Conium) genčiai, atrandama dažniau drėgnose vietose pakrūmėse, šiukšlynuose, upių ir ežerų pakrantėse, galintis užaugti net iki 2,5 metro aukščio. Pirmaisiais augimo metais labai panaši į laukinę morką tiek lapais, tiek ir šaknimis, tik antraisiais augimo metais išauga dėmėtasis stiebas, kuriuo dėmėtoji mauda ir išsiskiria - violetinėmis dėmėmis išmargintu apvaliu stiebu, kartais su dėmėmis būna ir tuščiaviduriai lapkočiai, iš čia ir kilęs pavadinimas dėmėtoji. Žydi birželio - rugsėjo mėnesiais smulkiais baltais skėtiniais sudėtiniais žiedynais. Dėmėtoji mauda viduramžiais labai plačiai buvo naudojama kaip vaistinis augalas, tačiau šiuo metu, dėl didelio toksiškumo liaudies medicinoje vertėtų naudoti labai atsargiai ir tik gerai žinant ką ir kaip daryti. Teigiama, kad būtent dėmėtosios maudos užpilu buvo nunuodytas senovės graikų filosofas Sokratas.

A T S A R G I A I

Dėmėtoji mauda priklauso prie labiausiai nuodingų augalų Lietuvoje, nuodingas visas augalas ir lapai ir stiebas ir žiedai o ypač maudos vaisiai (sėklos) ir šaknys. Nuodingesnis žalias, šviežias augalas, augalui džiūstant, nuodingos medžiagos pradeda irti. Apsinuodijus dėmėtąja mauda, požymiai paprastai atsiranda po 15 - 60 min. - skausmai pilvo srityje, padidėjęs seilėtekis, nuo galūnių kylantis paralyžius, išsiplėtę akių vyzdžiai, t.p. gali pradėti deginti burną ir skrandį, pykinti, svaigti galva, pykinti, atsirasti bendras silpnumas, traukuliai, kvėpavimo problemos, dusimas ir tinimas. Ir nesuteikus reikiamos medicininės pagalbos žmogus skausmingai miršta per valandą.