Nuodingų augalų katalogas |

Varpotoji juodžolė (lot. Actaea spicata) | Šaltinis: Wikipedia

Varpotoji juodžolė (Actaea spicata) - tai 30–70 cm aukščio žolinis augalas, geriau žinomas kaip kiauliauogė ar meškauogė, atrandama pavieniui ūksminguose lapuočių ir mišriuose miškuose, mėgsta kalkingą dirvožemį. Išsiskiria kvapniais trilapiais lapais, kurie dažniausiai būna išsidėstę lygiagrečiai dirvos paviršiui. Žydi gegužės - birželio mėnesiais, subrandina daugiasėkles, sultingas, juodas, blizgančias, raudonomis sultimis uogas, kurios sudaro nedidelę kekę. Uogos noksta liepos - rugsėjo mėnesiais.

A T S A R G I A I

Visos varpotosios juodžolės dalys, ypač uogos ir šakniastiebiai yra nuodingas. Sultims patekus ant odos, gali stipriai suerzinti odą. Paragavimas juodžolės uogų, gali baigtis stipriu burnos gleivinių suerzinimu, kuris vėliau gali pereiti į uždegimą, t.p. gali atsirasti galvos svaigimas, bendras silpnumas, viduriavimas ir net pykinimas bei vėmimas.
Juodžolės uogomis gali apsinuodyti ir paukščiai, kieme augančios gali būti keksmingos vištoms, o žole gali apsinuodyti ir gyvuliai.