Augalų katalogas |

Aktinidija | Nuotraukos autorius: Laima | walnuts.lt

Aktinidija (Actinidia) – priklauso magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, aktinidijinių (Actinidiaceae) šeimos augalų genčiai. Tai dažniausiai dvinamis (norint turėtų uogų, būtina sodinti du augalus vyrišką ir moterišką, nors yra išvesta ir savidulkių), vijoklinis, sumedėjęs augalas, užauginantis net apie 30 metrų aukščio lianas, kurios vyniojasi prieš laikrodžio rodyklę ir jei bandysite aktinidijų ūglius užsukti priešinga kryptimi, po kurio laiko jie tiesiogs atsisuks ir vyniosis, kaip jiems patinka..

Lietuvoje aktinidijos auginamos ir žinomos jau senai, nors soduose dar vis yra gan retas augalas. Aktinidijos pirmiausia paplito dėl savo dekoratyvumo, ypač dekoratyvi yra margalapė aktinidija, kurios kai kurie lapai vasaros pradžioje nusidažo baltai, vėliau – rausva spalva. Beto.. aktinidijos sparčiai auga, tinka pavėsinėms, neišvaizdžioms sienoms ir tvoroms apželdinti. Pavieniems augalams būtinos atramos.

Pasaulyje dažniausiai auginamos kiniškos aktinidijos, kurios labiau žinomos kaip “kivi”. Tačiau mūsų klimatas joms yra per šaltas. Todėl Lietuvoje paplitusios atsparesnės aktinidijų rūšys - margalapė ir smailialapė.

Lapai su maždaug 2—7 cm lapkočiais, elipsiškais ar kiaušiniškai smailėjantys, su širdišku pagrindu, maždaug 5—13 cm ilgio, su aiškiai matomomis gyslomis.

Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, formuojasi ant plonyčio žiedkočio, smulkūs, balti, kvepiantys, žydi maždaug birželio - liepos mėnesiais.

Aktinidijų uogos, priklausomai nuo veislės, noksta rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Sunokusios uogos būna žalsvos ar tiksliau žalsvai gelsvos spalvos, skanios, saldžiarūgščios. Uogų sėklos labai smulkios, valgant jos visiškai nesijaučia, jei prapjautute uogą, jų išsidėstymas yra toks pat.. kaip ir kivio.

Aktinidijas prižiūrėti ir auginti yra nesudėtinga, nes jos labai atsparios žiemą, neserga grybinėmis ligomis, jų nepuola kenkėjai. Gali būti sodinamos net pusiau užpavėsintose vietose, kur daugelis kitų sodo augalų prastai augtų ir derėtų. Beje.. teigiama kas prisirpusios aktinidijos, auginamos pusiau pavėsyje, pradeda ne tik nokti ankščiau ir išsiskiria didesniu C vitamino kiekiu.

AUGINIMAS

• Visos aktinidijos dauginasi žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais, įsišaknija greitai, dar tais pačiais metais išaugina ilgus ūglius.

• Labiausiai joms tinka purūs, derlingi, pralaidūs vandeniui priemoliai. Lengvesniuose dirvožemiuose aktinidijos kenčia dėl drėgmės trūkumo. Du kartus per sezoną aktinidijas patartina genėti - birželį, kai pradeda sprogti ūgliai, o kitą kartą – prieš derliaus ėmimą.

• Aktinidijos vienoje vietoje gali augti dešimtmečius. Jos leidžia pašakninius ūglius, kuriais galima atjauninti krūmą.

• Taip pat reikėtų apsaugoti krūnus, ypač jaunus nuo kačių, kurios padaro daug žalos jauniems aktinidijų krūmeliams.

P l a č i a u »» AKTINIDIJŲ auginimo ypatumai

DERLIUS

• Aktinidijos pradeda nokti maždaug rugpjūtį, žinoma nokimas priklauso ir nuo veislės bei šiek tiek nuo oro. Uogos, kokia bebūtų veislė sunoksta ne visos kartu.

• Kai sunoksta maždaug trečdalis visų uogų, galima nuskinti ir visas, jos puikiai sunoks tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Niam niam..

Aktinidijų uogas geriausiai valgyti šviečias, po kelias uogas sezono metu o kitu metu šaldytas arba džiovintas. C vitaminas puikiai išsilaiko užšaldytose, taip pat džiovintose aktinidijų uogose.

Beto, aktinidijos puikiai tinka uogienėms, kompotams, kisieliui, t.p. sultims spausti.

Receptainė »» Aktinidija - Gaminam? Ragaunam? Skanaujam?

Aktinidija ir sveikata

• Aktinidijų uogų sultys gerina žarnyno veiklą. Ypač naudingos jos vaikams po didelių dozių antibiotikų.

• Uogose esantys vitaminai padeda apsisaugoti nuo kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų.

• Įrodytas aktinidijų uogose esančių vitaminų antivėžinis aktyvumas.

• Aktinidijose nėra medžiagų, kurios ardo C vitaminą, todėl tinka vartoti atsigaunant po sunkių ligų ar išsekus.

P l a č i a u »» Aktinidija - nauda sveikatai

Ir dar..

• Norint, kad organizmas gautų pakankamai C vitamino, žmogus per parą turėtų suvalgyti: 235 g vyšnių arba 142 g aviečių, arba 16 g juodųjų serbentų, o aktinidijų – vos 3,5 g, t.y. vieną didelę aktinidiją.

• LŽŪU mokslininkai yra ištyrę ir įvežamų kivių sudėtį. Paaiškėjo, kad juose C vitamino yra 10 kartų mažiau negu čia užaugintose aktinidijų uogose, o cukraus būna 1,5 karto daugiau.

Raktiniai žodžiai » Aktinidijos • Uogos • Vijokliniai augalai •