Skruzdėlės (lot. Formicidae)

Tai plėviasparniai vabzdžiai, priklausantys Apocrita pobūriui ir yra vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių pasdaulyje. Mokslas apie skruzdėles vadinamas mirmekologija.

Vienos skruzdės nėra kenkėjos, tačiau jų sąjunga su amarais gali pražudyti augalą. Todėl dažniausiai priskiriamos taip pat, prie kenkėjiškų vabzdžių.

Dažno sode šių darbštuolių, o tuo pačiu ir amarų, apstu. Siūlome keletą būdų, kaip sumažinti skruzdžių kiekį sode, kieme, darže ar name.

Skruzdės purena viršutinį dirvožemio sluoksnį, sudarydamos palankias sąlygas orui patekti prie augalų šaknų, be to dirvožemį praturtina humusu, kaliu ir azotu, fosforu. Tai ypač svarbu, jei žemė molinga.

Tačiau skruzdės padidina dirvos rūgštingumą, o tai patinka toli gražu ne visiems augalams. Be to jų įkandimas gali sukelti alergiją. O sodinių arba juodųjų skruzdžių sąjunga su amarais grėsminga, nes gali padaryti nemažai žalos vaisinėms ir uoginėms kultūroms, dekoratyviesiems augalams. Amarai dar yra virusinių ir bakterinių ligų nešiotojai.

Kai tik pasirodo jauni gležni obelų, slyvų, serbentų ūgliukai, gegužės mėnesį, ant švelnučių lapelių apatinės pusės pasės pasirodo mažučiai, vos kelių milimetrų ilgio žali padarėliai - amarai. Nors šie kenkėjai juda vangiai, su kiekviena diena jų vis daugėja. Ūgliai nuo jų antplūdžio nustoja augti, lapeliai susisuka ir nudžiūva. O medžių šakelėmis nuo ryto iki vakaro zuja skruzdės. Gerai įsižiūrėję pastebėsime, kad kai kurios iš jų priekinėse kojose neša amarus - skruzdės perkrausto savo draugužius ant jaunų ūgliukų, kur dar nėra jų kolonijų.

Naujoje vietoje amarai iš karto straubliukais pradeda čiulpti lapo sultis. Jie pluša taip energingai ir greitai, kad nespėja pasisavinti maisto - perteklių per porą vamzdelių, esančių papilvėje, išskiria medingos rasos lašelių pavidalu. Lipčius ir yra "saldusis pienas", kuriuo minta skruzdės.

Gindamos nuo priešų ir nepalankių orų, skruzdėlės neretai amarams stato slėptuves ir uoliai juos saugo, globoja ir žiemą - sutempia pateles į klaidžius savo namų labirintus (viena patelė per vasarą gali vesti apie milijardą vaikų). Tad, dažniausiai norėdami apsiginti nuo amarų turime skelbti karą skruzdėms.


Skruzdėlių naikinimo būdai:

• Medžių kamienus apriškite vatos arba vilnonės medžiagos sluoksniu, sumirkytu karbolio tirpale.

• Medžių kamienus rankos delno pločio žiedu užtepkite linų aliejaus ir suodžių mišiniu.

• Kamienus apvyniokite lipnia, musėms gaudyti skirta, juosta. Prie jos lips ne tik šios darbštuolės, bet ir kiti kenkėjai

• Sodinant augalus, aptikę skruzdėlių apgyvendintą dirvožemį, paliekite tą vietą verdančiu vandeniu ir tik tada sodinkite. augalą.

• Ant medžių šakelių pakabinkite butelius su pasaldintu vandeniu, kurių kaklelius sutepkite cukraus sirupu arba anyžių aliejumi.

• Šalia medžių šaknų gyvenančias skruzdes patariamai naikinti kalkėmis arba chlorkalkėmis. Clorkalkes arba gesintas kalkes užpilkite ant skruzdėlynų ir paliekite vandeniu.

• Mišiniu iš vienos dalies borakso ir dviejų dalių cukraus pudros arba iš dviejų dalių medaus ir vienos dalies šviežių mielių išdėliokite ant skruzdžių takų plokščioje lėkštelėje. Susirinkusias skruzdes pašalinkite.

• Medžių kamienus nupurkškite 1 litro vandens ir 30 ml linų aliejaus su 5 g sodos tirpalu.

• Ant skruzdėlių suneštų kauburėlių pabarstykite pelenų, perpus sumaišytų su medžių žievės pjuvenomis. Tinka ir suodžiai su kalkėmis.

• Sukaskite žemę ir išdėliokite tabletes, skirtas kandims atbaidyti.

• Medžius, kuriuose pastebėjote skruzdes, nupurkškite, skruzdėlynus paliekite juodojo muilo tirpalu: 1 kibire vandens ištirpinkite 900 g sutarkuoto juodojo muilo, jį ištirpinkite šiltame vandenyje, įpilkite 2 valgomuosius šaukštus karbolio rūgšties ir 10 valgomųjų šaukštų žibalo. Visus komponentus kruopščiai išmaišykite. Skruzdės išnyks, jei paliesite ar nupurkšite 2-3 kartus.

• Prie pat žemės kamienus ištepkite degutu.

• Dirvą obelų šakų vainiko plotyje mulčiuokite storu durpių sluoksniu. Pasak specialistų, skruzdės netrukus pranyks ir daugiau nepasirodys.

• Poroloninę kempinę suvilgykite cukraus sirupe, padėkite ant skruzdžių tako ir laukite, kol ją apniks skruzdės, o tada panardinkite į verdantį vandenį.

• Skruzdėms nepatinka anyžių, petražolių, gvazdikėlių kvapas. Užtenka padėti šių augalų lapų ar šakelių ir jos ieškosis naujos vietos.

• Jei skruzdžių prisiveisė gyvenamosiose patalpose, kovokite su drėgme - nemėgsta sausų vietų.

• Šie vabzdžiai nepakenčia sugedusių citrinų kvapo. Jei vieną tokį vaisių padėsite spintelėje, kurioje pastebėjote skruzdes, jos nedelsiant paskelbs evakuaciją.

• Skruzdėms nepatiks, jei uogienių, stiklainių su medumi ar cukrumi kraštus patepsite aliejumi. Pasirinkę vieną ar kelis iš čia pasiūlytų būdų, sumažinsite šių darbštuolių kiekį sode, o tuo pačiu apsaugosite augalus nuo amarų plitimo sode.


Beje,

Daug kur tenka skaityti, kad skruzdėlės nemėgsta ir pomidorų lapų kvapo, bet.. kažkaip tuo šiemet suabejojau, nes pas mus šiemet pirmą kartą įsiveisė skruzdėlių šiltnamyje, ir būtent pomidorus apspito, ir kas keisčiausi, tie keli skruzdėlių apipulti pomidorų krūmeliai yra vos ne žaliausi ir gražiausi iš visų kitų.. taigi, kaip bebūtų keista mes tų skruzdžių taip ir nenaikinam... gal ir blogai.. bet, laikas parodys..

Raktiniai žodžiai » Augalų kenkėjai • Skruzdėlės • Vabzdžiai •