Pavasarį ankstyvąsias morkas reikėtų pasėti kuo anksčiau, kai tik galima įeiti į dirvą. Sėjos laiką pasirinkime pagal veislę. Pavyzdžiui, ankstyvosios veislės sėjamos šalpusniui pražydus, o pražydėjus paprastajai ievai ir vyšniai - vidutinio ankstyvumo. Morkas, kurias numatėme valgyti žiemą, sėjame balandžio pabaigoje-gegužės pirmoje pusėje. Tada dirva jau būna įšilusi ir sėklos greitai sudygsta.

Vėlyvąsias morkas pasėjus per anksti, žiemą jos nesilaikys, o suvėlinus sėją, sumažėja derlius. Bet kokiu atveju morkas reikia pasėti iki pražystant darželiniam jazminui.

Morkas galima sėti ir iš rudens. Spalio mėnesį sukasama lysvė ir joje skersai kas 15—20 cm įrėžiami grioveliai. Pradėjus pastoviai šalti (lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje), į griovelius pasėjamos morkos ir nestorai (1,5—2 cm) užberiamos durpėmis ar šiaip lengva žeme. Morkos sudygsta anksti pavasarį. Šios morkos laikymui netinka. Jas reikia suvartoti iki rudens.

Žiemai laikomas morkas geriausiai sėti gegužės viduryje. Morkos sėjamos į lysves 20 cm tarpueiliais arba eilėmis lygiame lauke (30—35 cm tarpueiliais). Sėjamos retai ir negiliai (0,5—1,5 cm gyliu). Pasėjus žemė atvirkščių grėbliu prispaudžiama, kad sėklos geriau priglustų prie žemės.

Morkos labai jautrios dirvai. Geriausiai jos auga sukultūrintoje, humusingoje, neužmirkusioje lengvo priemolio arba priesmėlio žemėje. Šios daržovės negali pakęsti sunkių dirvožemių - blogai dygsta, šakniavaisiai būna trumpi, šakoti, suskilinėję. Jei žemė nederlinga, prieš rudeninį perkasimą galima patręšti perpuvusiu mėšlu ar kompostu (50-60 kg/10 kv. m). Geriausi priešsėliai - vikių-avižų mišinys, žirniai, agurkai, ankstyvosios bulvės ir kiti ankstyvą rudenį nuimami augalai.

Morkų kenkėjai ir ligos »

Morkos šviesamėgės, todėl blogai auga ir dera pavėsyje. Mėgėjiškuose soduose jos dažnai auginamos po vaismedžiais arba šalia jų. Todėl dėl saulės trūkumo jos išstypsta ir derlius būna menkas. Morkas auginkite atvirame, labiau vėjo perpučiame plotelyje, tada ne taip nukentės ir nuo kenkėjų.

Geriausia morkas auginti po mėšlu tręštų daržovių - kopūstų, agurkų, bulvių, pomidorų ar žirnių.

Morkų sėklos yra smulkios - viename grame jų gali būti apie 800. Todėl prieš sėdami sumaišykite jas su smulkiu smėliu arba pjuvenomis (1:2 arba 3). Į 10 kv. m lysvę pasėjame 6-8 g sėklų palikdami 25-30 cm tarpueilius, apie 2 cm gyliu. Lengvoje žemėje sėjama 2-2,5 cm, jei sunkesnėje - 1, 5-2 cm gyliu.

Morkos sausais metais dygsta net 4 savaites. Kartu su morkomis labai gerai įsėti salotų arba ridikėlių. Jie greitai sudygsta ir pasėlį galima anksti išravėti.

Sudygusios morkos auga labai lėtai, todėl žiūrėkite, kad jų nenustelbtų piktžolės. Pasirodžiusias jas stropiai išravėkite, supurename tarpueilius. Morkų pasėliai auga tankūs, o tai labai mažina derlių, šakniavaisiai išauga prasti, nelabai tinkami maistui. Visi žinome, kokio storio morka gali išaugti. Panašaus plotelio dirvoje jai ir reikia. Tai turėtume atsiminti ir kai daigelis turi 2-3 tikruosius lapelius, būtinai išretinti, palikdami apie 3 cm tarpueilius, o geroje dirvoje - ir 4 cm.

Morkos sudygsta ne vienu metu, todėl daigai retinami du kartus (3-4 cm aukščio daigeliai ir jau paaugusios morkos 1-1,5 cm storio šakniavaisiais). Tuo pačiu ir apkaupiama, kad nuo saulės šviesos nepažaliuotų galvutės. Tarpueilius supurename.

Pirmąjį mėnesį morkoms reikia daug drėgmės, jei nėra lietaus, pasėlis gausiai laistomas. Kai morkų šakniavaisis būna 1,5—2 cm storio, drėgmės reikia mažiau. Morkos labai blogai auga užmirkusiose dirvose.

Rudenį, prieš perkasimą, tręšiame fosforu (90-120 g/10 kv. m) ir kaliu (160-200 g/10 kv.m). Pavasarį formuojant lysves įterpiamos azoto (60-90 g/kv. m) ir boro (1-1,2 g/kv.m). Trešiant daržoves mineralinėmis trąšomis labai svarbu žinoti, kiek žemėje yra maistinių medžiagų. Lengvose smėlio dirvose morkas azotu reikia patręšti papildomai (po antro tarpueilių purenimo, iki 30 g/kv.m). Visi esame patyrę, kaip giliai buku galu morkos įsiskverbia į dirvą. Todėl, išbėrę trąšas, dirvą perkasame per visą kastuvą, kad ji būtų puresnė.

Žemę morkoms reikia purenti mažiausiai 3-5 kartus 4-6 cm gyliu. Pirmą mėnesį augalams labai reikia drėgmės, todėl sausu oru pasėliai laistomi. Dėl staigios drėgmės žemėje kaitos morkų šakniavaisiai sutrūkinėja.

Morkos blogai uždera dėl įvairių priežasčių. Bet svarbiausia iš jų - morkinė musė. Ypač ji išplitusi mėgėjiškuose soduose, kur jai pasireikšti yra visos sąlygos: vėjo neperpučiama vieta, pavėsis, bloga sėjomaina ir kt. Ji pradeda skraidyti pražydus obelims ir 50 dienų deda kiaušinėlius morkų pasėlyje. Išsiritę vikšreliai pažeidžia morkas. Antros kartos musės pažeidžia morkas, kai jos būna beveik užaugusios. Tokios morkos blogai laikosi žiemą.

Nuo šio kenkėjo morkas reikia saugoti visą vasarą. Parduotuvėse yra apsauginės agroplėvelės. Ant morkų pasėlio užtiesiama sodams žydint. Po ja morkos išauga sveikos. Ši plėvelė kelis kartus atsipirks jau tais pačiais metais, o ją naudoti galima kelerius metus.

Morkas reikia rauti prieš šalnas, geriausiai — spalio pradžioje (laikyti skirtas morkas geriausia nukasti rugsėjo 10 d. - spalio 10 d.). Nukastas morkas reikia tuoj pat išrūšiuoti, nusukti arba nupjauti lapus.

Per anksti nukastos morkos turi mažiau karotino bei cukrų, blogiau laikosi, bet pašalusios irgi greičiau genda. Geriausiai peržiemoja 0 laipsn. C temperatūroje. Rūsiuose sluoksniuojamos su švariu smėliu, vietoje smėlio galima naudoti durpes arba užpilti jas pušų pjuvenomis, kuriose yra terpentino, pasižyminčio dezinfekuojančiomis ypatybėmis.

Lauke iki didokų šalčių morkų krūveles galima laikyti apžertas švariomis žemėmis. Kaupuose morkos geriausiai išsilaiko 1—4 C temperatūroje, taip pat susluoksniuotos su smėliu, apkastos 15—20 cm storio žemės sluoksniu. Iš kaupelio reikia iškišti vėdinimo kaminėlį. Ėmus stipriai šalti, kaupą dar apdengti šiaudų, durpių, lapų, žemių sluoksniu.

Raktiniai žodžiai » Augalų auginimas • Augalų priežiūra • Daržovės • Morkos •