Sėjamoji salota arba tiesiog SALOTOS - Lactuca sativa - tai vienmetis, pakankamai greit augantis astrinių šeimos žolinis augalas, užaugantis 30-100 cm aukščio. Europoje salotos auginamos nuo IX amžiaus ir laikoma viena iš seniausių lapinių arba žalumyninių daržovių. Pasaulyje žinoma apie 100 salotų rūšių.

Salotos žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais gelsvais smulkiais žiedeliais. Vaisius – pailga, briaunota, ruda arba balsva sėkla.

Salotos priklausomai nuo veislės skiriasi ne tik skoniu, bet ir lapų forma, spalva (įvairuoja nuo žalsvos iki tamsiai violetinės), vegetacijos laikotarpiu bei aišku auginimo sąlygomis.


SALOTŲ GRUPĖS pagal auginimo laiką

• Pavasarinės - ankstyvos, tinkamos auginti ir šiltnamiuose ir lauke, kovo - gegužės mėnesiais. Vasarą pasėjus, šios grupės salotų, žinoma irgi jos augs, tačiau greitai suformuos žiedstiebius.

• Vasarinės - skirtos auginti lauke gegužės - liepos mėnesį, pasižyminčios dideliu atsparumu aukštai temperatūrai, ilgai neformuoja žiedynų.

• Rudeninės ir žieminės - skirtos auginti šiltnamuose rugsėjo - vasario mėnesiais. Paprastai šios grupės salotos yra gan atsparios grybinėms ligoms bei jos pritaikytos augti kai dienos sutrumpėja bei sumažėja natūralios šviesos, t.y kai diena trunka 7–12 valandų.

SALOTŲ TIPAI

• Lapinės salotos – tai vienos iš populiariausiai naudojamų bei auginamų salotų, švelnaus skonio, užaugina tik lapus, kurie paprastai būna atvirkščiai kiaušiniški, kartais skiautėti arba garbanoti. Tai greičiausiai užaugančios salotos - lapinės salotos užauga per 25–45 dienas nuo daigų pasirodymo. Vėliau išaugina 60–100 cm aukščio žiedstiebius.
Priklausomai nuo lapų formos, dar yra išskiriama tokie lapinių salotų veislių tipai:
• salotos paprastais lygiakraščiais lapais,
• salotos ąžuolalapių lapais;
• salotos plunksniniais arba smulkiai karpytais lapais (Lollo tipo).
• salanova tipo salotų veislė - jų lapeliai nedideli, išpjovus kotą jie atsiskiria ir salotų nereikia papildomai smulkinti.


• Gūžinės salotos – lapai ovalūs, banguoti, suformuojantys įvairaus dydžio apvalias arba priploto rutulio formos gūželes, kurios turi mažiau karčiųjų medžiagų nei lapinės, beto gūžinės salotos ilgiau nevysta nupjautos. Gūžinės salotos užauga per 55–95 dienas nuo daigų pasirodymo.

Pagal vegetacijos trukmę gūžinės salotos dar skirstomos:
• ankstyvąsias (vegetacijos periodas 40–50 dienų),
• vidutinio ankstyvumo (vegetacijos periodas 50–60 dienų),
• vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias (vegetacijos periodas 70–95 dienų).

Pagal skonį, gūžinių salotos dar skirstomis į grupes:
• sviestinės salotos (lapai būna padengti vaškiniu sluoksniu)
• traškiosios salotos (dar vadinamos aisbergo (Iceberg) arba ledo salotomis).


• Romaninės (arba Romėnų) salotos – tai iš Graikijos kilusios traškios, pikantiško riešutų skonio salotos, kiek pailgos ar tiksliau ovalios formos, užaugina pailgą gūžę bei be kurių neapsieisite jei norėsite pasigaminti klasikines Cezario salotas. Gūžės spalva gali būti tamsiai žalia arba raudona. Šios salotos auginamos rudens - žiemos derliui. Romaninės salotos užauga per 70–100 dienas nuo daigų pasirodymo.


• Batavijos salotos – tai gūžinių ir lapinių salotų hibridas. Jų lapai minkštesni negu aisbergo (ledo) tipo salotų. Priklausomai nuo veislės, šios salotos gali formuoti ir gūželes ir lapų skrotelę.


Lietuvoje daržuose ir šiltnamiuose dažniausiai auginamos lapinės ir gūžinės salotos.

SALOTŲ KAIMYNAI

Auginant salotas, vertėtų nepamiršti, kad kaip ir visų daržovių, derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginsime.

Geriausi sėjamųjų salotų kaimynai yra agurkai, avietės, česnakai, braškės, burokėliai, kopūstai, krapai, morkos, pastarnokai, pomidorai, pupelės, pupos, ridikai, ridikėliai, ropės, svogūnai, žemuogės.

Nors šiaip salotos gan draugiški augaliukai ir neblogai auga tarp (šalia) visų augalų.



Ką vertėtų žinoti prieš salotų sėją?

Salotos nemėgsta rūgščios dirvos, geriausiai auga neutralioje pH dirvoje - dirva, kurioje numatoma pavasarį pasisėti salotų iš rudens neutralizuojama šviežiai gesintomis kalkėmis, kreida, pelenais arba dolomitmilčiais.

Salotų negalima sodinti į dirvą šviežiai patręštą mėšlu.

Į tą pačią vietą salotas vertėtų sėti maždaug po 3 - 4 metų.

Salotoms geriausias priešsėlis - agurkai, bulvės, kopūstai, pipirai ir pomidorai.

Lapinės salotos lengvai pakenčia šalnas, todėl jas jau galima sėti šalpusniui pražydus. Salotų sėklos pradeda dygti esant 4 - 5 temperatūrai. Esant aukštesnei kaip +23 temperatūrai, deja salotos gali ir iš viso nesudygti.

Salotų daigeliai pakelia -2 temperatūrą, o paaugę augalai net -6 šaltį.

Lapinės salotos geriausiai auga esant 15 - 20 šilumos, o gūžinėms temperatūra gali būti net ir keliais laipsniais žemesnė.

Norint salotų turėti ilgesnį laiką, jas vertėtų sėti maždaug kas 10 - 15 dienų.

Taip pat, norint salotų turėti ilgesnį laiką, renkantis salotų veisles vertėtų atsižvelgti į jų vegetacijos laikotarpį.

Taupant žemę, lapines salotas laisvai galima sėti kitų daržovių pakraščiuose, kadangi bus greit nurautos bei nenustelbs daržovių.

Ankstyvųjų veislių salotos – ilgos dienos augalai, o vėlyvųjų veislių augalai – paprastai neutralūs dienos ilgumui.

SĖJIMAS, sodinimas

Kada sėti salotas? į šiltnamį - III–IV mėn., į dirvą - IV–VII mėn.

Salotų sėklos beriamos į žemę ir užberiamos labai plonu žemių sluoksniu.

Po maždaug 15 dienų (arba tiksliau kai užauga 1-2 tikrieji lapeliai) salotos:

• arba praretinamos, tarp salotų paliekant po 4-6 cm, priklausant nuo veislės, o po to salotoms augant paliekami iki 25 cm (ar net ir daugiau, priklausomai nuo veislės) tarpai.

• arba pikiaujamos, tuomet salotų vegetacija šiek tiek pristabdoma (automatiškai ir derlius imamas šiek tiek vėliau), kol daigai adaptuojasi naujoje vietoje.



PRIEŽIŪRA

Salotos ypatingos priežiūros nereikalauja, tereikia reguliariai palaistyti (geriau gausiai ir rečiau), naikinti piktžoles bei retkarčiais supurenti žemę tarp augalų.

Salotas geriausiai laistyti gausiai ryte, kad iki vakaro spėtų nudžiūti lapai. Beto vertėtų laistyti tarp eilučių, stengiantis kuo mažiau aplieti lapus. Tuomet salotos augs sveikos ir gražios.

Trūkstant drėgmės, salotos pradeda auginti žiedynus bei salotų lapai tampa kartūs.

Palaisčius dirva, tarp augalų rekomenduojama supurenti.

Salotos kaupia nitratus, todėl papildomai tręšti nereikėtų.

Esant azoto pertekliui dirvoje, gūžinės salotos formuoja purias, netvirtas gūželes.

Trūkstant šviesos, salotos linkę ištįsti ir labai anksti pradeda formuoti žiedynus bei sukaupia daugiau nitratų, o gūžinės salotos formuoja netvirtas gūželes.

DERLIUS

• Salotų lapus reikėtų skinti tik ryte, kai jie būna stangrūs.

• Lietingomis ir saulėtomis dienomis nuskintos salotos turės ne tik mažesnę maistinę vertę, bet ir blogiau laikysis bei ankščiau pradės gesti.

• Lapinių salotų lapus vertėtų pradėti skinti nuo apatinių lapų, kad galėtų augti kiti.

• Verta žinoti, kad dar nesubrendusios, nesuformavusios gūžinės salotos dažniausiai karsteli.

• Jei salotos per karčios - reikėtų salotas 15–20 minučių palaikyti citrinų sultimis parūgštintame vandenyje, ir tik tuomet gaminti iš jų.

• Ilgiausiai nuskintos nesuvysta, būtent gūžinės salotos.

• Nuskintos ar nupjautos salotos geriausiai išsilaiko +3- +5 laipsnių temperatūroje.



Beto,

• kuo salotų lapų spalva tamsesnė ir sodresnė, tuo jose daugiau karoteno ir vitamino C.

• tamsialapėse salotose yra ne tik daugiau kalio, bet ir maždaug šešis kartus daugiau vitamino A negu šviesios spalvos salotose.

• mineralų ir vitaminų gausa salotų lapus lenkia ne tik špinatų lapeliai bet ir garžgarstės (rukola).

• gūžinėse ir romaninėse salotose yra daugiau folio rūgšties, nei lapinėse salotose.

• lapinės bei romaninės salotos turi net kelis kartus daugiau vitamino A ir C nei gūžinės salotos.