SODINIMAS

• Lapkričio mėnesį galima sodinti šalčiui atsparius augalus - putinus, šermukšnius, gudobeles. Pasodinus reikėtų nepamiršti, dirvožemį augalo šakų plote mulčiuoti.



GENĖJIMAS

• Baigusių derėti aviečių sausas šakeles išpjaukite iki pat žemės.

• Senus ar smarkiai, per tankiai išsikerojusius krūmus, t.p. sergančiais ūgliais, lapkritį dar galima išgenėti, tai padės ne tik palaikyti tinkamą formą, bet ir krūmų gerą būklę. Krūmus atnaujinti galima dviem būdais: tai reguliariai išretinti kas dvejus trejus metus (šitaip genimi visi krūmai) arba smarkiai nugenint (taip genimi tie krūmai, kurie ilgesnį laiką nebuvo genimi). Tačiau vertėtų, žinoti, kad esant minusinei temperatūrai bet koks genėjimas nerekomenduojamas.

BŪTINIAUSI DARBAI

• Sode vertėtų sugreboti visus likusius lapus, kuriuos rekomenduojame tiesiog užkasti. Bet, jei medžiai yra sveiki, sugreboti lapai puikiai tinka kompostuoti, taip po metų kitų turėsite puikaus komposto. Lapai visiškai supūva per 2 metus, tačiau po metų jau galima naudoti kaip mulčią.

• Nuo vaismedžių būtina nukratyti kiek įmanoma visas vaisių mumijas, kurias specialistai rekomenduoja užkasti.

• Nukritus lapams, kas 3-4 metus senesnius vaismedžius, uogakrūmius bei dekoratyvinius augalus nupurškite chemikalais. Obelims ir kriaušėms reikia didesnės koncentracijos, o vyšnioms, slyvoms ir uogakrūmiams - mažesnės. Apipurkšti žiemojančių kenkėjų kiaušinėliai, ligų sukėlėjai, samanos ir kerpės žūva.

• Rekomenduojama nuo senesnių vaismedžių kamienų nugrandyti atšokusią žievę, surinkti ją ir sudeginti.

• Besibaigiant rudeniui vertėtų medžius nubalinti, būtent kol oras neatvėso daugiau nei 6 laipsniai šilumos, taip kamienai apsaugomi nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimų bei maksimaliai sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai.

• Vaismedžius vertėtų aprišti impregnuotu popieriumi, eglišakėmis, šiaudų arba nendrių pynėmis, dviguba agroplėvele ar medžiagos atraižomis, beto yra ir pirkti specialaus plastikinio tinklo, kurį nebūtina nuimti ir vasarą. Taip medžius apsaugosite ne tik nuo šalčio ar temperatūros svyravimų, bet ir nuo kiškių bei graužikų. Pasirinkta medžiaga paprastai vyniojama nuo apačios į viršų, taip vyniojant ant žievės nepatenka vanduo.

• Vaismedžių, ypač jaunų ar tais pačiais metais pasodintų, šaknys jautrios žiemos šalčiams, todėl jei jau lapkritį pradeda šalti, vertėtų mulčiuoti durpėmis, smulkinta medžių žieve, pjuvenomis ir kt. Paprastai mulčiuojama naujai pasodinti ir 2-3 metų amžiaus medeliai, kai dirva truputį pašąla, iki 10-15 cm storio sluoksniu, 50–100 cm spinduliu aplink kamieną.

• Uogakrūmiaitaip pat mulčiuojama, tam tinka sveikų medžių lapai, šiaudai, bulvienojai, pjuvenos ir kitos organinės medžiagos o dar geriau - perpuvęs mėšlas, tai padarę džiaugsitės gausesniu derliumi.

• Kol dar neprasidėjo dideli šalčiai vertėtų persikasti pernykščio komposto krūvą – pavasarį turėsite puikių organinių trąšų dirvai gerinti.

• Po pirmųjų šalčių apdėkite mėšlu vaismedžių pomedžius, pamėtykite mėšlo ir sode. Čia sulįs žiemoti kenkėjai, ypač kurkliai. Kai pašals, mėšlą iškratykite. Taip kenkėjai sušaldomi.

• Šiltą lapkričio mėnesį dar nevėlu kalkinti dirvožemį, jei jis yra pernelyg rūgštus.

Raktiniai žodžiai » Mėnesio darbai » Pavasario darbai » Vasaros darbai » Rudens darbai » Žiemos darbai »» Lapkritis • Sodo priežiūra •