Iš beveik 40 aktinidijų genties rūšių tik margalapė (Actinidia kolomikta) yra atspari, o smailialapė (A. arguta) – tik pakanti Lietuvos klimato sąlygoms. Mėginama Lietuvoje auginti ir neatsparias – karčiąją (A. polygama), purpurinę (A. purpurea) ir puikiąją (A. deliciosa, sin. A. chinensis).

Puikioji (kininė) aktinidija – populiariausia ir labiausiai pasaulyje paplitusi sukultūrinta aktinidijų rūšis. Jos vaisiai ir patys augalai dabar vadinami kiviais. Šios aktinidijos kilusios iš Kinijos ir ten vadinamos „jangtao“. „Maždaug prieš šimtą metų Pekino botanikos sodas į įvairias šalis išsiuntinėjo jų sėklų. Naujojoje Zelandijoje tuomet jomis labiausia susidomėta. Iš daugelio sėjinukų buvo atrinkta iki šiol viena populiariausių veislių ‘Hayward‘.

Iki šeštojo dešimtmečio iš N. Zelandijos eksportuojami aktinidijų vaisiai buvo vadinami kiniškais agrastais ir iš pradžių didelės paklausos neturėjo. Dėl vaisiaus formos panašumo į paukštį kivį ir dėl komercinių tikslų angliškai juos imta vadinti „kiwifruit“ (kivio vaisiai). Puikiosios aktinidijos auginimą riboja augalų atsparumas šalčiui. Jos išplitusios šiltesnio klimato šalyse, nes nepakelia didesnio nei -7 C šalčio.

Žiedai panašūs į margalapės aktinidijos (A. kolomikta (Maxim.) Maxim.), tik didesni, žydėjimo pradžioje balti, vėliau geltoni. Lapai platūs. Jauni ūgliai tankiai apaugę rudais su raudonu atspalviu plaukeliais.

Lietuvoje, bandoma kinines aktinidijas auginti lauke arba nešildomame šiltnamyje. Senesni nei 2 metų augalai pasodinami į dirvą. Prieš žiemą nukerpami ūgliai, o turintys po 10-12 pumpurų, prilenkiami ir storai užpilami sausomis durpėmis arba pjuvenomis, uždengiami nuo drėgmės.

Vaisiai sunoksta lapams nukritus, spalio-lapkričio mėnesiais. Juos galima skinti ir pusiau subrendusius - baigs nokti kambaryje.

Žiemą šiems augalams reikalingas ramybės periodas. Pradėjus kristi lapams, laistoma saikingai, netręšiama. Tinkamiausia temperatūra yra 5-7 laipsniai. -12 laipsnių šaltyje nušąla visi stiebai.



Smailialapė (dailioji) aktinidija – atsparesnė šalčiui nei kininė aktinidija ir auginama ten, kur negali augti puikioji. Jų vaisių skonis panašus į kivių, tik išorė neplaukuota. Dailiosios aktinidijos lapai tankūs, žali, blizgantys, odiški. Jauni stiebai pilki, senstančių žievė suskeldėja ir atpleišėja. Tai labai augūs dekoratyvūs vijokliai, gana stambias (braškių dydžio) uogas subrandinantys rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Uogos saldžios bet jose 10 kartų mažiau C vitamino negu margalapėse.

Natūraliose augavietėse (Kinijoje, Usūrijos pietuose ir pan.) stiebai gali užaugti iki 30 m aukščio, o jų storis prie žemės siekia 10–18 cm. Tokie augalai atrodo kaip lynai, kylantys aukštyn medžių kamienais. Vietiniai gyventojai juos naudodavo kabantiesiems tiltams daryti, o uogas – maistui ir vaistams.

Lietuvoje šios rūšies aktinidijos mažai tyrinėtos, todėl įvairių tyrėjų nuomonės dėl galimybės mūsų krašte joms augti ir derėti – skirtingos. Manoma, kad šiltesnėse užuovėjose dailiosios aktinidijos gali augti gana neblogai.


Margalapė aktinidija - uogos yra žalios spalvos su išilginėmis šviesiomis juostelėmis, ovalios, cilindriškos. Pasitaiko ir apvalių, net briaunuotų.

Vidutinė uogos masė - 2-4,5 g. Jos noksta nevienodai, o sunokusios nukrinta. Vaisiai saldūs, silpno rūgštumo ir aromato, turintys begalę minkštų sėklų. Tokios rūšies aktinidijos krūmas užaugina nuo 2 iki 10 kg uogų. Tai atspariausia šalčiams aktinidija.

Tinkamiausios Lietuvoje auginti yra Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) sukurtos margalapės aktinidijos veislės: ‘Laiba’, ‘Lankė’, ‘Paukštės Šakarva’ ir ‘Landė’. Būtina sodinti moteriškąjį ir vyriškąjį augalą.

Lietuvoje puikiai dera aktinidijų ir rusiškos veislės - Pavlovskaja, VIR-1 bei Krupnoplodnaja.

Raktiniai žodžiai » Aktinidijos • Augalų rūšys • Augalų veislės • Uogos •