Mėlynoji kurpelė (lot. Aconitum napellus) | Šaltinis: Wikipedia

Mėlynoji kurpelė (lot. Aconitum napellus) – tai vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų rūšis, paplitusi Vakarų ir Centrinėje Europoje, kilusi iš Himalajų, augantis spygliuočių ir lapuočių miškuose, miškų aikštelėse, pievose, upių ir ežerų pakrantėse. Mėlynoji kurpelė daugiametis, užaugantis iki 1 m. aukščio ar net aukštesnės, kurio lapai 5-10 cm ilgio, delniškai suskaidyti į 5 dalis. Žiedai gali būti tamsiai purpuriniai, mėlyni, balti, violetiniai, geltoni, 1-2 cm ilgio, žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais, nužydėję tampa nedekoratyvios, todėl kurpeles geriausia sodinti ne pirmose eilėse darželiuose.

A T S A R G I A I

Mėlynoji kurpelė visos dalys yra labai nuodingos, bet šaknyse net 90 proc. daugiau nuodingųjų medžiagų nei lapuose. Senovėje jos sultimis tepdavo strėlių antgalius bei naudodavo nuodų gamybai. Netgi, skinant kurpelę be pirštinių, užtryškusios sultys ant odos gali sukelti alerginę reakciją, gali toje vietoje atsirasti dilgčiojimas, vėliau plintantis galūne, atsirasti judėjimo sutrikimai, galvos svaigimas. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia po 15 - 60 minučių. Paragavus gali atsirasti liežuvio deginimas, pykinimas, vėmimas, stiprūs pilvo skausmai, traukuliai, kvėpavimo problemos, gali paveikti ir nervų sistemą, padidėti prakaitavimas, nesuteikus laiku reikiamos medicininės pagalbos gali ištikti skaudi mirtis, mirštama pirmą valandą po apsinuodijimo, nuo kvėpavimo takų ar širdies raumens paralyžiaus.

   Katalogas.. Nuodingi augalai