Aspidistra | Nuotraukos autorius: Nino Barbieri, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Aspidistra – tai ilgaamžis, lėtai augantis žolinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos, ypač Japonijos pavėsingų miškų, priklausantis smidrinių šeimai (Asparagaceae). Dėl savo nepaprasto atsparumo nepalankioms sąlygoms jis pelnė liaudišką pravardę „geležinė gėlė“ – šis vardas puikiai atspindi augalo gebėjimą išgyventi net ir tada, kai jam skiriama mažai dėmesio ar priežiūros.

Tai vienas iš nedaugelio kambarinių augalų, galinčių klestėti tamsiuose, vėsesniuose kambariuose, kur dauguma kitų augalų sunkiai išgyvena. Aspidistra toleruoja pavėsį, sausą orą, retą laistymą ir net dirbtinį apšvietimą – todėl puikiai tinka biurams, koridoriams ar šiaurinės pusės kambariams.

Pavadinimai

Šis augalas turi kelis pavadinimus, atspindinčius jo išvaizdą ir savybes:

Aspidistra – tikslus botaninis pavadinimas (Aspidistra elatior), vartojamas augalų kataloguose ir mokslinėje literatūroje.

Kambarinė palmenė – retesnis, bet vaizdingas vardas, kilęs iš lapų formos, primenančios palmės lapus.

Geležinė gėlė – liaudiškas, vaizdingas pavadinimas, pabrėžiantis augalo ištvermę ir atsparumą.

Visi šie vardai apibūdina tą patį augalą – ramybės, kantrybės ir tylos simbolį, kuris tyliai žaliuoja net ir šešėlyje.

Morfologinės savybės

• Lapai: Tamsiai žali, blizgūs, elipsės formos, išauga tiesiai iš šakniastiebio, be stiebo – tai lemia augalo kompaktišką, bet vertikalią formą. Lapų paviršius lygus, kartais su šviesesnėmis juostomis ar dėmėmis (kai kurios veislės).

• Šakniastiebis: Horizontalus, po žeme, iš jo kyla lapai. Tai leidžia augalui plėstis į šonus.

• Žiedai: Smulkūs, purpuriniai ar rusvi, dažnai pasislėpę prie žemės, žydi retai. Žiedai išauga tiesiai iš šakniastiebio, beveik nepastebimi. Gamtoje apdulkinami sraigių ar šliužų – tai gana neįprasta savybė.

• Aukštis: Jauni augalai būna žemesni (~30 cm), o senesni, gerai prižiūrimi gali pasiekti ir 60 cm ar daugiau.

• Plotis: taip pat didėja su laiku – augalas plečiasi į šonus, sudarydamas tankų kerą.

AUGINIMAS

• Šviesa: Toleruoja pavėsį ir net silpną dirbtinį apšvietimą. Nerekomenduojama laikyti tiesioginėje saulėje – gali nudegti lapai.

• Temperatūra: Geriausiai jaučiasi 15–25 °C temperatūroje. Atspari trumpalaikiam šalčiui, bet ne šalnoms.

• Dirvožemis: Gerai drenuotas, silpnai rūgštus arba neutralus. Tinka universalus kambarinis substratas su šiek tiek durpių.

• Laistymas: Saikingas – leisti dirvai šiek tiek išdžiūti tarp laistymų. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį.

• Drėgmė: Toleruoja sausą orą, bet mėgsta šiek tiek drėgmės. Galima kartais apipurkšti lapus.

• Tręšimas: Pavasarį ir vasarą – kas 4–6 savaites silpnu kompleksiniu trąšų tirpalu.

Dauginimas

Jei nori padauginti Aspidistrą - persodinimo metu atsargiai padalink šakniastiebį su keliais lapais. Kiekvieną dalį pasodink atskirai. Laikyk šiltai ir pavėsyje, kol prigis.

P l a č i a u »» Kambarinės palmenės (Aspidistra) auginimo ypatumai

AUGALO teigiamas (neigiamas) poveikis

• Dėl savo plačių, blizgių lapų aspidistra gali sulaikyti dulkes ir šiek tiek sumažinti jų kiekį ore, ypač jei lapai reguliariai nuvalomi.

• Aspidistra prisideda prie bendros oro drėgmės palaikymo patalpose, ypač jei juose sausas oras.

• Dėl savo ramios, stabilios išvaizdos Aspidistra dažnai siejama su vidine ramybe, ištverme ir kuklumu.

• Aspidistros gebėjimas išgyventi šešėlyje ir tyliai žaliuoti net nepalankiomis sąlygomis gali turėti raminantį, stabilizuojantį poveikį žmonėms, ypač stresinėse aplinkose.

AUGINIMO PROBLEMOS:

Dažniausi kenkėjai

• Skydamariai (Coccoidea): Gali pasirodyti ant lapų ir stiebų kaip mažos, rusvos ar baltos dėmelės. Jie siurbia augalo sultis, silpnina augimą. Sprendimas: Nuvalyti lapus su muiluotu vandeniu arba naudoti insekticidinį purškalą.

• Voratinklinės erkės (Tetranychidae): Atsiranda esant sausam orui. Lapai gali tapti dėmėti, o po jais matyti smulkūs voratinkliai. Sprendimas: Padidinti oro drėgmę, apipurkšti lapus, naudoti biologinius ar cheminius preparatus.

• Tripsai (Thrips): Gali pažeisti lapų paviršių, palikdami sidabrines ar rusvas dėmes. Sprendimas: Reguliariai tikrinti lapus, naudoti lipnias gaudykles ar specialius purškalus.

• Šaknų puvinys: Sukeliamas perlaistymo. Šaknys pradeda pūti, augalas nyksta. Sprendimas: Persodinti į sausą substratą, sumažinti laistymą, užtikrinti gerą drenažą.

Prevencijos patarimai

• Reguliariai tikrinti lapus – ypač apatinę pusę.

• Laikyti tinkamą drėgmės balansą – neperlaistyti, bet ir neperdžiovinti.

• Vengti tiesioginės saulės – nudegę lapai silpnina augalą.

• Valyti lapus – švarūs lapai mažiau vilioja kenkėjus ir geriau kvėpuoja.