Nuodingų augalų katalogas |

Nuodingoji nuokana (lot. Cicuta virosa) | Šaltinis: Wikipedia

Nuodingoji nuokana (Cicuta virosa) - dar vadinama velnio ridikas, tai salierinių (Apiaceae) šeimos, nuokanos (Cicuta) genties augalas su stačiu tuščiaviduriu stiebu, iš pirmo žvilgsnio panašus į laukinę morką ar krūminis builį (kuris yra valgomas), atrandamas drėgnose, dumblingose balose, upių bei ežerų pakraščiuose. Nuodingosios nuokanos būdingiausias požymis – tuščiaviduris šakniastiebis, kurio išilginiame pjūvyje matomos skersinės pertvaros. Žiedai balti, susitelkę į sudėtinius skėčius, žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. Beje, anksčiau nuodingoji nuokana buvo priskiriama prie vaistinių augalų, buvo naudota visa antžeminė dalis, tačiau šiuo metu, dėl didelio toksiškumo liaudies medicinoje nerekomenduotina naudoti.

A T S A R G I A I

Nuodingoji nuokana vienas iš nuodingiausių Lietuvos augalų, juose yra nervus veikiančių junginių. Augalo visos dalys yra labai nuodingos tiek žmonėms, tiek gyvuliams, ypač šakniastiebis, kuris itin panašus į valgomą salierą, o kvapas primena petražoles. Augalas patekęs į organizmą.. gali sukelti stiprius priepuolius, traukulius, spazmus, burnoje ir ryklėje gali jaustis stiprus deginimas, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, bendras silpnumas, galvos svaigimas, kvėpavimo sutrikimas, suintensyvėti prakaitavimas, suvalgius poveikis išryškėja po keliolikos minučių ar kelių valandų. Pakramsnojimas nuodingosios nuokanos šakniastiebių su šaknimis, gali baigtis netgi ir skausminga mirtimi, nesuteikus pagalbos mirštama pirmą valandą - uždūstama.