Augalų katalogas |

Amerikinė persėja (avokadas) | Persea americana

Amerikinė persėja arba Avokadas - (botaniškai aligatoriaus kriaušė – Persea americana) yra 6–20 m aukščio tropikų medis. Gamtoje auga nuo Meksikos iki Brazilijos. Šiuo metu auginamas visoje tropikų ir subtropikų juostoje.

Lapai elipsiški, smailėjantys, odiški, blizgantys, šviesiai arba tamsiai žali, apatinė lapų pusė pilkšva. Primena apelsininio citrinmedžio lapus.

Žydi dideliais žiedynais, turinčiais po 100–300 žiedų, bet apdulkinama maždaug 0,1%. Pagrindine priežastimi yra tai, kad pirmą žydėjimo dieną tik piestelė yra brandi, o kuokeliai dar nėra išsivystę. Po to žiedas vienai dienai susiskleidžia. Kitą dieną žiedas vėl išsiskleidžia, kuokeliai yra subrendę, bet piestelė jau nuvytusi. Be to, žiedai su subrendusiais kuokeliais ir piestelėmis išsiskleidžia skirtingu dienos metu.

Avokadas yra maistingiausias vaisius pasaulyje. 100 g jo minkštimo energetinė vertė prilygsta 840 kJ (palyginimui: bananai 355 kJ, mango 215, papaja 180, pomidorai 90, agurkai tik 0,64). Jame yra 5–32% lengvai į odą įtrinamų riebalų ir jis yra vertinga kosmetinių priemonių sudėtinė dalis. Pagal cheminę sudėtį avokadas nėra vaisius, nors jį ir priskiria prie vaisių. Iš prinokusių avokadų išgaunami riebalai, naudojami kosmetikos priemonių gamyboje.

Vaisius yra kiaušiniška arba kriaušiška uoga. Pagal tai avokadų rūšys skirstomi į tris geografines grupes:

• 1.Antilų grupė (tropikų) kilusi iš tropikų žemumų sričių (iki 800 m virš jūros lygio). Šiai grupei priklauso rūšys “Valdin”, “Simonds” ir “Juodasis princas” (Waldin, Simmonds, Black Prince). Jautrūs šalčiui. Vaisiai sveria 0,4–1,5 kg.

• 2.Gvatemalos (vidutinės juostos) kilusi iš kalnuotų tropikų sričių (800–2.800 m virš jūros lygio). Būdingi šios grupės atstovai yra rūšys “Bemik” ir “Hass” (Bemik, Hass). Gali pakelti trumpalaikį temperatūros kritimą iki 0 C°. Vaisiai sveria 0,5–1,5 kg.

• 3.Meksikos (subtropikų) kilusi iš subtropinių Meksikos sričių. Priskiriamos rūšys, labiau atsparios žemoms temperatūroms (nenukenčia esant trumpalaikiam temperatūros kritimui iki – 4 C°). Šios grupės rūšys yra auginamos dažniausiai. Šiai grupei priklauso rūšys “Gotfrid” ir “Pernod” (Gottfried, Pernod). Vaisiai mažesni (iki 250 g).

Šiuo metu egzistuoja ir rūšys, gautos kryžminant dviejų skirtingų grupių rūšis (dažniausiai Gvatemalos ir Meksikos).

AUGINIMAS

• Deja dėl sudėtingo žydėjimo vaisiai mūsų sąlygomis greičiausiai neužsimegs, bet dėl savo patrauklių lapų, avokadai atras vietą bet kokiame interjere. Avokadas, išaugintas iš sėklos, pražysta 6–8 metais. Avokadui reikalinga išsklaidyta šviesa. Galite jį auginti bute, ofise ar šiltnamyje. Vasarą galite jį pastatyti balkone arba sode.

• Avokadas nėra reiklus dirvai. Jam užtenka lengvos, vidutiniškai rūgščios žemės, paprastai naudojamos sodininkystėje. Visus metus jam būtina drėgna, bet ne per daug laistoma žemė. Esant sausrai gali numesti lapus. Patartina laikas nuo laiko apipurkšti vandeniu.

• Sėklas reikia pamerkti vandenyje iki pusės, buku galu žemyn. Mirkykite jas tol, kol pradės dygti. Kad sėklos nesupūtų, patartina nemirkyti jų ilgiau nei 3 mėnesius. Jei per tris mėnesius sėklos nepradės dygti, vis tiek jas sėkite. Paprastai, neužilgo po pasėjimo, sėklos pradeda dygti ir augti.

• 3/4 sėklas užkaskite žemėje buku galu žemyn. Man pasiteisino jų sodinimas po vieną į didelį indą, kuris vėliau uždengiamas stiklo lakštu. Tokiu būdu ten susidaro drėgna terpė, pagreitinanti dygimą. Rinkitės lengvą ir purų substratą (dirvą), kad vandens perteklius galėtų iš karto išbėgti. Stiklo lakštą kasdien nuimkite maždaug 30 minučių, kad sėklos nepasidengtų pelėsiu.

P l a č i a u »» Avokado auginimo ypatumai

DERLIUS

• Pačios vertingiausios avokadų rūšys yra tamsiai žalios spalvos ir grublėtos odelės.

• Avokadai skinami neprinokę, todėl parduotuvėse paprastai yra nesunokę - kieti. Nusipirkus tokius, vienas iš variantų , kad greičiau sunoktų - suvynioti į popierių ir laikyti kambario temperatūroje, kol suminkštės.

• Dar vienas variantas, nusipirkus neprinokusį avokadą - jį reikėtų padėti kartu su bananais ar obuoliais į popierinę dėžutę ar maišelį (bananai bei obuoliai skleidžia nokimo dujas).

• Vaisiai būna tinkami maistui kai paspaudus pirštu atsiranda įdubimas. Jei jis kietas, tai dar kurį laiką reikia nokinti.

• Maistui sunokę vaisiai perpjaunami išilgai, išimamas kauliukas. Pats minkštimas yra riebus, sviesto skonio ir gelsvai žalio atspalvio. Vaisiaus minkštime esančias riebalų rūgštis nuo oksiadacijos galima apsaugoti suvilgius jį citrinos sultimis.

• Beje, vertėtų žinoti lupant avokadus - viena iš naudingiausių avokadų dalių yra tamsiai žalia, esanti prie pat odelės.

Niam niam..

• Avokadas dažniausiai vartojamas šviežias - supjaustomas, pridedama citrinos sulčių ar citrinos riekelių, druskos ar prieskonių ir valgomas šaukšteliu.

• Avokadas iš kitų vaisių išsiskiria sviestinės tekstūros minkštimu, kartais net ir vadinamas "miško sviestu" - gali būti naudojamas viskam.. padažams, šaltiems užkandžiams, įvairiausioms salotoms, prie makaronų, šaltoms sriuboms, majonezui, ar tiesiog tepama ant baltos duonos.. net ir desertams.

• Avokadą galima naudoti ne tik vietoj sviesto, bet ir vietoj majonezo ar grietinės salotų paskaninimui.

• Avokadai puikiai dera su pipirais ir druska, citrinų sultimis, kajeno pipirais, balzaminiu actu, mielių dribsniais ar kietuoju sūriu.

• Žalių su gelsvu atspalviu avokadų minkštimas būna kremo tirštumo, neryškaus, šiek tiek primenančio riešutus skonio, todėl patiekalams suteikia daugiau pikantiškumo.

• Žalios spalvos avokadai gerai dera su jūrų gėrybėmis, įvairiomis daržovėmis, pavyzdžiui, pomidorais, salotomis, krapais.

• Rekomenduojama avokado porcija yra tik apie trečdalis vaisiaus.

• Teigiama, kad jei visą gyvenimą valgytute vien tik avokadus ir gertute vandenį - turėtute jaustis itin puikiai.

Receptainė »» Amerikinė persėja (avokadas) - Gaminam? Ragaunam? Skanaujam?

Amerikinė persėja (avokadas) ir sveikata

Avokadas yra ne tik maistingiausias bei sveikiausias vaisius pasaulyje, bet ir daugiausiai riebalų turintis vaisius. 100 g jo minkštimo energetinė vertė prilygsta 840 kJ (palyginimui: bananai 355 kJ, mango 215, papaja 180, pomidorai 90, agurkai tik 0,64). Jame yra 5–32% lengvai į odą įtrinamų riebalų ir jis yra vertinga kosmetinių priemonių sudėtinė dalis. Pagal cheminę sudėtį avokadas nėra vaisius, nors jį ir priskiria prie vaisių.

• Avokadai labai kaloringi (100 g avokado – 245 kcal), juose daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, šiek tiek baltymų, karotino, vitaminų B1, B2, K, PP, daug vitamino E, kalio, truputis kalcio, fosforo, geležies, magnio, mangano, vario, cinko, t.p. yra liuteino ir zeaksantino. Viso priskaičiuojama apie 11 vitaminų rūšių bei apie 14 rūšių mineralinių medžiagų.

• Kalio avokadai turi daugiau nei bananai (100 gramų - yra net 14 proc. rekomenduojamos dienos normos, bananuose 10%)

• Avokadas mityboje priskiriamas prie gerųjų riebalų, tačiau ir avokado nereikėtų padauginti.. riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30–35 proc. kasdienio raciono ir iš jų tik 20 proc. riebalų turėtų būti nesotieji riebalai - kurių šaltinis ne tik avokadai, bet ir aliejus, riešutai, sėklos, žuvis ir t.t.

• Avokade nė trupučio cholesterolio, priešingai, sočiosios rūgštys skaido ir kontroliuoja cholesterolio kiekį.

• Avokadai mažina kraujo klampumą, jo krešėjimą, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą, tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai,

• Avokadai gali būti naudingi ir nėštukėms, gali palengvinti rytinį pykinimą.

• Avokadus derinant su žaliomis morkomis - žymiai pagerėja karotinoidų pasisavinimas. O kaip turbūt žinote karotinoidai užkerta kelią vėžiniams susirgimams, širdies bei akių ligoms.

P l a č i a u »» Amerikinė persėja (avokadas) - nauda sveikatai

Avokado maistinė sudėtis

Raktiniai žodžiai » Avokadas • Vaisiai •