Kvapusis bazilikas | Ocimum basilicum
Kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum) - tai notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas. Lietuvoje auginamas darželiuose kaip prieskoninis augalas. Jau prieš daugelį tūkstančių metų Indijoje bazilikas buvo populiarus prieskonis. Iš ten jis greitai paplito į Viduržemio pajūrio kraštus bei Europą.
Vienametis gausiai šakotas augalas, priklausomai nuo klimato ir augavietės, 2030 cm aukščio, bet gali užaugti net iki 50 cm aukščio. Jo stiebas briaunotas. Ant stiebo išsidėstę kvapūs, pailgai ovališki lapai. Juose yra daug eterinių aliejų. Jei augalas periodiškai nenupjaunamas, vasarą pasirodo baltų ar rožinių žiedų varpos. Žydinčius bazilikus gausiai lanko bitės. Rugsėjo mėnesio viduryje sunoksta bazilikų vaisiai sėklos, kurių 1000 tesveria 1 gramą.
Šiandien aptinkama daugybė baziliko rūšių ir veislių, kurios viena nuo kitų skiriasi lapų dydžiu, jų spalva (šviesiai žalia, tamsiai žalia ir rausva), lapijos gausumu, taip pat kvapu bei jo stiprumu. Vienų bazilikų kvapas panašus į gvazdikų, kitų - į lauro lapelių arba muskato riešutų kvapą, pagal kvapą bazilikai ir gali pakeisti minėtus prieskonius.
AUGINIMAS
Kad visiškai atsiskleistų baziliko aromatas, auginimo vieta turi būti saulėta ir šilta, o dirvožemis - humusingas ir laidus vandeniui.
Šilumamėgės rūšies augalai sėjami pavasarį (balandžio pirmą dekadą) patalpoje, kurioje būtų palaikoma maždaug 15-20 laipsnių šilumos. Sėklos dygsta ir šviesoje, todėl tik lengvai apiberiamos žeme, sudygsta po 7 - 10 dienų. Po to daigynai ar vazonai pastatomi ant šiltos palangės arba nešama į šildomą šiltnamį.
Kai pradeda formuotis tikrasis lapelis, daigai retinami, eilutėje tarp daigų paliekant 5 cm. Išrauti daigai pikuojami į dėžutes 5X5 cm atstumais. Daigams augant, dieną palaikoma 18 - 20 C temperatūra, naktį - 15 C.
Geriausias auginimo būdas lizdinis. Jei viršūnės nuskabomos, augalai geriau šakojasi.
P l a č i a u »» Kvapniojo baziliko auginimo ypatumai
DERLIUS
Aromatingiausi bazilikai būna žydėjimo pradžioje, todėl tuo metu vertėtų ir pjauti žydėjimui.
Nupjauti bazilikai džiovinami gerai vėdinamoje, nesaulėtoje patalpoje.
Išdžiovintą bazilikų žolę reikia laikyti sandariai uždarytuose induose. Jei bazilikai nesudrėks ir į juos nepateks oro, jie puikiai iki kitų metų vasaros išlaikys natūralią spalvą bei aromatą.
Baziliko lapus galima ne tik džiovinti bet ir šaldyti, bet tuomet jie būna ne tokie aromatingi.
Niam niam..
Bazilikas yra nepakeičiamas Viduržemio pajūrio kraštų virtuvėje. Salotoms, makaronų padažams, mėsos ir žuvies patiekalams jis suteikia specifinį skonį. Be to, sunkiai virškinamas maistas greičiau įsisavinamas. Žalia ir džiovinta bazilikų žole paskaninamos sriubos, daržovių salotos ir kiti įvairūs mėsos, žuvies, varškės, tarkuotų bulvių patiekalai, konservai.
P l a č i a u »» Kvapusis bazilikas - sveikas ir naudingas prieskonis
Kvapusis bazilikas ir sveikata
Bazilikų eterinis aliejus ramina nervus.
Baziliko lapų arbata mažina skrandžio ir žarnyno spazmus, žadina apetitą.
Baziliko ekstraktas vartojamas burnai skalauti, kad būtų gaivus kvapas. Saują šviežių baziliko lapų reikia užplikyti ¼ l karšto vandens ir palaikyti 15 minučių. Šiuo skysčiu skalauti burną.
Kad pagerėtų regėjimas, patariama gerti sausų baziliko žolės miltelių arbatos.
Švieži baziliko lapai naudingi esant viršutinių kvėpavimo takų ligoms bei didinti maitinančių motinų pieną.
Baziliko sėklomis seniau gydydavo naktinį šlapimo nelaikymą.
Ir dar..
Senovės Graikijoje bazilikas buvo laikomas karališkuoju prieskoniu.