Blakinė kalendra | Coriandrum sativum
Blakinė kalendra (Coriandrum sativum) tai salierinių (Apiaceae) šeimos, kalendros (Coriandrum) genties vienintelė rūšis, kilusi iš Viduržemio pajūrio srities. Auginamas Europoje, Afrikoje, Pietvakarių bei Pietryčių Azijoje ir Amerikoje. Kaukazo virtuvėje kalendra dar žinoma pavadinimu "kinza" arba kinietiška petražolė. Armėnijoje šis augalas dar vadinamas kindzėr, Gruzijoje kindzis, Azerbaidžane kišnitas.
Tai vienmetis, apie 20-60 cm aukščio prieskoninis, vaistinis, žolinis augalas. Šaknis plona, liemeninė. Stiebas plikas, šakotas, apvalus, tuščiaviduris, negiliai vagotas. Lapai šviesiai žali, pamatiniai ilgakočiai, ištisiniai arba triskilčiai. Žiedynas skėtinis sudarytas iš smulkių žiedelių, žydi baltai arba rausvai, birželio rugpjūčio mėnesiais, žiedai gausiai lankomi bičių. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais subręsta vaisiai (sėklos) - tribriauniai blizgantys riešutėliai.
Žalias augalas ir nesubrendę vaisiai (sėklos) išsiskiria stipriu specifiniu, ne itin maloniu kvapu, bet subrendę sausi vaisiai(sėklos) būna malonaus aromato ir saldžiai aštraus skonio.
AUGINIMAS
Nors blakinė kalendra kilusi iš šiltųjų kraštų, tačiau ir mūsų klimate puikiai auga.
Kalendros gerai auga įdirbtoje, puveningoje, neutralios reakcijos priesmėlio arba priemolio dirvoje, atviroje vietoje.
Sėklos sėjamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį prieš žiemą, prasidėjus šalčiams, 60-70cm tarpueiliais, 3-5cm gyliu. Sėklos sudygsta per 15-20 dienų. Pasėjus ravimos piktžolės, o vėliau tik purenami tarpueiliai.
DERLIUS
Vaistinei žaliavai renkami kalendrų vaisiai (sėklos), rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Kalendrų vaisiai prinoksta ne vienu metu, nes kalendros žydi ilgai. Subrendusios sėklos lengvai nubyra. Todėl nelaukiant, kol visos sėklos subręs, kalendros pjaunamos su visais stiebais, kai 60 - 70% sėklų paruduoja (sėklos pasidaro gelsvai rudos).
Nupjauti kalendros stiebai rišami į pundukus ir džiovinama giedru oru lauke, lietingu - gerai vėdinamose patalpose.
Nukultos, išvalytos ir išdžiovintos sėklos laikomos maišeliuose, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti net 4 metus.
Niam niam..
Kalendra - tai vienas seniausių prieskoninių augalų. Maisto pramonėje kalendros grūdeliai vartojami duonos, konservų gamyboje, silkių sūrymui, taip pat įvairiems marinatams, likeriams, alui aromatizuoti. Jų dedama į įvairius žuvies, silkių, daržovių patiekalus bei sriubas ir padažus skoniui pagerinti. Maistą kalendra ne tik aromatizuoja, bet ir paskanina bei vitaminizuoja. Žali kalendrų lapai mėgstamas prieskonis Gruzijoje ir Armėnijoje. Šviežia ir džiovinta kalendra sutinkama Šiaurės Amerikos, Meksikos, Šiaurės Afrikos, Indijos ir Pietryčių Azijos, Kaukazo šalių virtuvėse, o taip pat tarnauja vienu iš pagrindinių garsių prieskonių mišinių ingredientų, tokių kaip curry, čili, garam masala ir berber. Rytų šalyse, ypač indų virtuvėje be kalendros sunkiai įsivaizduojamas valgio gaminimas.
P l a č i a u »» Blakinė kalendra - sveikas ir naudingas prieskonis
Blakinė kalendra ir sveikata
Kalendrų sėklose yra 1-2% eterinio aliejaus, 13-28% riebalų, 18-22% baltymų, 11-13% neazotinių medžiagų, organinių rūgščių, alkaloidų, rauginių, pektininių ir mineralinių medžiagų. Kalendra labiausiai vertinama.. būtent dėl sėklose esamų eterinių aliejų, naudojamų maisto pramonėje ir parfumerijoje, taip pat medicinoje.
Kalendros sėklos ir lapai:
skatina tulžies išsiskyrimą,
padeda esant skrandžio ir žarnyno problemoms,
gerina apetitą,
stiprina imuninę sistemą,
veikia antiseptiškai,
gydo peršalimo ligas,
tinka nuo stresų,
profilaktiškai nuo įvairių auglių ir vėžio,
valo kraują.
Kvapnius šviežius kalendros lapus ar sėklas galima kramtyti virškinimui pagerinti. Tai puikus apsauginiu poveikiu pasižyminčių antioksidantų šaltinis.
Kalendrų vaisiai įeina į tulžies varomųjų, hemorojui gydyti skirtų arbatų sudėtį.
Ir dar..
Teigiama, kad iš hektaro kalendros lauko, bitės gali surinkti net apie 200kg medaus.
Kalendros kvapas atbaido daržo bei sodo kenkėjus.
Kalendros išspaudos naudojamos kaip koncentruotasis pašaras.
Viduramžiais kiniečiai tikėjo, kad kalendra gali padaryti žmogų nemirtingą.
Senovės egiptiečiai dėdavo kalendos į faraonų kapus.
Pietryčių Azijoje kalendra garsėjo kaip jausmus žadinantis augalas.
Kalendra minima net Biblijoje..