Augalai » Kana (Pipytė)

   Augalų katalogas |

Kana (Pipytė) | CannaKana (Pipytė) | Canna

Kana arba pipytė (lot. Canna, vok. Blumenrohr) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, monotipinės kaninių (Cannaceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio kanna — vamzdis, nes šių augalų stiebai tuščiaviduriai. Lietuviškai vadinamos pipytėmis, bet dabar specialistai vėl siūlo jas pervardinti į kanas. Žinoma apie 50 rūšių kanų, natūraliai augančių Centrinėje ir Pietų Amerikoje, saulėtose vietose, drėgnose ir derlingose dirvose.

Tai stambūs (iki 2 m aukščio) daugiamečiai žoliniai augalai su sustorėjusiais šakniastiebiais. Kai kurių rūšių kanas jau seniai augina Amerikos indėnai ir valgo keptus krakmolingus jų šakniastiebius.

Valgomoji kana (Canna edulis Ker Gawl.) - senas kultūrinis augalas, vadinamas achira, jos šakniastiebiuose yra apie 27 % stambiagrūdžio krakmolo. Achiros auginamos ne tik Amerikoje, bet ir Indijoje, Australijoje, Havajų salose. Jų stiebais ir lapais šeriami gyvuliai.

Kai kurių rūšių kanos (Canna indica L., Canna humilis) auga kaip piktžolės tropikų plantacijose. XV a. pabaigoje portugalų jūreiviai į Europą atvežė indinę kaną (Canna indica L.), kuri paplito kaip dekoratyvinis augalas. 1840 m. Prancūzijoje pasirodė pirmosios kanų veislės. Rusijoje dar Petro I laikais kanos buvo auginamos pirmųjų botanikos sodų oranžerijose Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Kanos (pypytės) tai egzotišką atogrąžų nuotaiką sukuriančios daugiametės gėlės. Jų dekoratyvūs ne tik žiedai, bet ir lapai. Jie yra stambūs, dažniausiai žalios, žalios su violetiniu atspalviu, rudos arba rudai žalsvos spalvos. Augalų žiedai primena kardelius ir pražysta geltona, raudona arba oranžine spalva. Kanos būna aukštaūgės ir žemaūgės. Aukštaūgės kanos būna 90–150 cm aukščio, o žemaūgės paprastai užauga iki 40–45 cm. Svarbu prisiminti, kad augalai dirvoje nežiemoja.

Lietuvoje dažniausia auginama - indinė kana (Canna indica L.) - lauke nežiemoja. Tai stambūs, iki 1,5-2 m aukščio žoliniai augalai su gumbo formos šakniastiebiais. Lapai tamsiai žali ar bronziniai raudoni, dideli, iki 50 cm ilgio ir 25 cm pločio, pailgai kiaušiniški ar plačiai lancetiški, nusmailėjusiomis viršūnėmis ir stambia vidurine gysla. Žiedai stambūs, sutelkti viršūniniuose kekės, šluotelės ar varpos formos žiedynuose. Jie būna geltoni, oranžiniai, raudoni, dvispalviai.

Kanos pražysta birželio pabaigoje ar liepą ir žydi iki spalio. Vienas žiedas žydi 2-3 dienas, visas žiedynas apie mėnesį. Vaisiai — ovalios trilizdės dėžutės. Sėklos sunoksta per 30-40 dienų. Mūsų klimato sąlygomis sėklos paprastai prinokti nespėja. Sėklos daigios išlieka labai ilgai. Dekoratyviniai kanos hibridai dažnai priskiriami Canna-Indica-Hybrida rūšiai.

AUGINIMAS

• Kanoms parenkama saulėta vieta, traši, puri, humusinga dirva, kurioje netrūksta drėgmės.

• Šakniastiebio gabalėlį patariama vasarį–balandį pasodinti į vazoną ir tik po šalnų persodinti į lauką.

• Vasarą kanas reikia gausiai laistyti, nes jos mėgsta drėgmę, o dideli lapai išgarina daug vandens.

• Kanas būtina papildomai tręšti skystomis kompleksinėmis trąšomis, bet tinka ir skiestos srutos arba tręškite kas 2 savaites, kaitaliodami mineralines ir organines trąšas.

• Rudenį po pirmųjų šalnų gėlės iškasamos, stiebai nupjaunami iki 10 cm ilgio, Žemių stenkitės labai nenupurtyti – geriau žiemos.

• Per žiemą šakniastiebiai laikomi gerai vėdinamoje, vėsioje (6-8 C), sausoje, ir tamsioje patalpoje.

P l a č i a u »» Kanų auginimo ypatumai

 Taisyti | Papildyti  




© 2oo8-2024. Laima&LS. Kontaktai. Paskutinis atnaujinimas: 2024-05-29  Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas