Augalų katalogas |

Katžolė | Nuotraukos šaltinis: Wikipedia

Katžolė - tai notrelinių (Lamiaceae) (anksčiau vadintos lūpažiedžiais (Labiatae)) šeimai priklausanti augalų rūšis. Augalo pavadinimas taikliai atspindi vieną iš keisčiausių jo savybių - sukelia trumpalaikę kačių euforijos būseną, jos pradeda voliotis, tapšnoti augalą letenėlėmis, laižyti lapus, kartais sukelia agresyvumą ir pan.. ir kas keisčiausia.. tokia kačių būsena trunka apie 10 minučių, vėliau praeina ir pakartotinai tokią būseną katei gali sukelti tik praėjus porai valandų.

Katžolė daugiametis (paprastai priskiriamas prie daugiamečių, nors yra rūšių ir vienmečių), kompaktiškas, medingas, dekoratyvus, ilgai žydintis, priklausomai nuo veislės gali būti 40-100 cm aukščio, šiek tiek primenantis melisą, augalas. Stiebas tvirtas, status, keturbriaunis, šakotas, plaukuotas, žemos veislės geba driektis pažeme. Šaknys sumedėjusios, šakotos. Lapai pailgi, plaukuoti, aštriais dantytais kraštais, žali arba pilkai žali. Žiedai susitelkę į varpos pavidalo žiedynus, lūpiški, smulkūs, balti, gelsvi, mėlyni, rausvi arba alyviniai, su smulkiomis baltomis ar blyškiai rausvomis dėmelėmis, sutelkti viršūnėse. Žydi birželio - rugsėjo mėnesiais. Vaisiai – maži, rudi riešutėliai, subręstantys rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Pasaulyje priskaičiuojama apie 250 katžolės rūšių.

Labiausiai paplitusi paprastoji katžolė (Nepeta cataria L.) - galima atrasti natūraliai augančią patvoriuose, daržų pakraščiuose, krūmynuose, dykvietėse.


Katžolės gausiai lankoma vabzdžių, drugelių ir bičių. Beto teigiama, kad augalas (gyvas NEdžiovintas).. atbaido uodus, muses, tarakonus, peles, skruzdėles ir netgi erkes.

AUGINIMAS

• Katžolės priskiriamos prie nereiklių augalų, tad.. gali augti ir pačioje skurdžiausioje dirvoje bei sausoje dirvoje, svarbiausia.. kad būtų neužmirkstanti dirva.

• Katžolės geriausiai auga saulėtoje bei atviroje vietoje (išskyrus sibirinę katžolę, kuri puikiai jaučiasi ir daliniame pavėsyje ir saulėje).

• Katžolių vertėtų netręšti, jei norite turėti vešlų augaliuką, pertręštas formuoja silpnus gležnus lapus.

• Katžoles geriausiai dauginti dalinant motininį kerą arba auginiais. Dauguma išvestinių katžolių veislių sėklos būna itin mažai daigios.

• Daržuose auginamos katžolės atbaido kenkėjus, tačiau tuo pačiu gali slopinti greta augančių kitų augalų augimą.

P l a č i a u »» Katžolės auginimo ypatumai

DERLIUS

• Katžolių žolė - pjaunama žydėjimo pradžioje.

Niam niam..

Pasižymi stipriu, savotišku kvapu, šiek tiek primena mėtas su citrina ir yra labai silpno kartoko skonio.. beto, skirtingos veislės pasižymi vis kitokiu aromatu.

Maistui dažniausiai skinami jauni lapeliai pavasarį, bet tinka ir džiovinti:

• tinka sriuboms pagardinti,
• padažams pagardinti,
• gėrimams, kompotams pagardinti,
• tinka į salotas (ypač vaisių salotoms) ir mišraines,
• tinka paskaninti sūrius,
• tinka paskaninti silkės patiekalus,
• mėsos patiekalams pagardinti,
• tinka daržovių troškiniams.

Liaudies medicinai antžeminė dalis skinama, kai augalas yra su pumpurais ir džiovinama.

• tinka arbatoms ar jų mišiniams aromatizuoti.

Arbatą su katžolėmis užplikyti vertėtų uždengtame inde, norint gauti stipresnio ir malonesnio aromato arbatą.

Katžolė ir sveikata

• Paprastosios katžolės džiovinta žolė naudojama bronchito, migrenos, skrandžio ligų, neurastenijos, depresyvios savijautos gydymui.

• Esant dantų skausmui.. gali pagelbėti šviežių katžolės lapų kramtymas.

• Liaudies medicinoje dažniausiai naudojama džiovinti katžolės lapai, sėklos bei šaknys, iš kurių verdama arbata, pasižyminti silpnu raminamuoju ir baktericidiniu poveikiais, t.p. švelnina meteorizmo simptomus, skatina prakaito išsiskyrimą, mažina temperatūrą, palengvina atsikosėjimą.

Raktiniai žodžiai » Katžolė • Prieskoniai • Vaistažolės •