Medetka | Nuotraukos autorius: Laima | walnuts.lt
Medetka (Calendula) astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis.
Medetka mūsų kraštuose yra vienmetis, kvapnus, savaime užsisėjantis, gausiai žydintis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Lapai maždaug 5-18 cm ilgio, linijiški, elipsiški arba kiaušiniški, šiek tiek plaukuoti. Stiebas padengtas liaukiniais plaukeliais, dėl to šiek tiek lipnus liečiant.
Medetkos užauga maždaug iki 60 cm. Žiedai įvairuoja nuo geltonos iki oranžinės spalvos, gali būti ir pilnaviduriai. Žydi birželio spalio mėn., praktiškai iki šalnų. Sėklos pradeda bręsti nuo liepos mėn. Medetkos priskiriamos prie vienų iš lengviausiai auginamų gausiai žydinčių lauko augalų, jos itin nereiklios dirvožemiui. Dykvietėse, pakelėse, upių pakraščiuose galima atrasti ir sulaukėjusių medetkų.
Medetka auginama ne tik kaip dekoratyvus, greit augantis, vešlus augalas gėlynuose, bet ir kaip vaistinis naudingas augalas, kurio žiedai turi gydomųjų, priešuždegiminių, antibakterinių savybių - žiedų nuoviru skalaujama gerklė nuo anginos, gali būti plaunamos net ir žaizdos.
Lietuvoje auga:
Vaistinė medetka (lot. Calendula officinalis, angl. Pot Marigold, vok. Ringelblume). Dar vadinama nadatka, nagatka.
AUGINIMAS
Medetkas auginti vertėtų saulėtose vietose, auginamos šešėliuose ne taip gausiau žydi. Vertėtų vengti sodinti užmirkstančiose vietose.
Medetkos priskiriamos prie vienų iš lengviausiai auginamų gausiai žydinčių lauko augalų, jos nereiklios dirvožemiui, puikiai derinasi su vienmetėmis, panašaus aukščio gėlėmis.
Medetkos sėjamos pavasarį, maždaug balandžio - gegužės mėnesiais, galima tiesiai į nuolatinę vietą, sėklas įterpiant į 2-3 cm. gylį, netgi galima sėti ir iš rudens, priskiriamos prie savaime užsisėjančių augalų. Pražysta maždaug po dviejų (ar net šiek tiek mažiau) mėnesių nuo pasėjimo.
Norint kad medetkos krūmelis kuo ilgiau žydėtų, nuolat krautų naujus žiedus - nužydėjusius žiedukus vertėtų nukarpyti žirklėmis arba tiesiog reguliariai skinti žiedus džiovinimui. Skynimas skatina naujų žiedų formavimasi.
Niam niam..
Medetkų žiedai puikiai tinka patiekalų puošimams ar netgi salotoms paįvairinti bei suteikti naujų spalvų bei skonių atspalvių - išsiskiria švelniai saldžiu ir šiek tiek kartoku skoniu, kurie džiūstant suintensyvėja, tad reikėtų naudoti saikingai.
Medetkos graižus galima sumalti į miltelius, kuriais galima tiesiog pabarstyti ant sumuštinių, žiemą taip papildysite ne tik organizmą naudingomis medžiagomis, bet ir apsisaugosite nuo įvairių virusų.
Medetka ir sveikata
Liaudies medicinoje naudojami džiovinti medetkų graižai, kurie renkami esant sausam orui, periodiškai kas 2-5 dienos. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, pavėsyje arba specialioje džiovykloje 40-45 C temperatūroje.
Būnant gamtoje ir neturint vaistinėlės po ranka, medetkų lapus galima naudoti kaip kompresą, padeda greičiau užgyti įbrėžimams ar negilioms įpjovoms bei išvengti infekcijos.
Medetkų žiedų arbata gali padėti nuo galvos skausmo.
Medetkų žiedų arbata gali būti naudinga esant vidurių užkietėjimui.
Medetkos pasižymi sutraukiančiomis savybėmis, gali būti naudojama sulaikant kraujavimą.
Medetkų prieparatų vertėtų vengti nėštukėms, medetkū augalai gali sukelti alergines reakcijas.
DAŽANTIS augalas
Medetkų žiedai turi dažomųjų savybių.
Ir dar..
Senovėje medetka buvo naudojama kaip šafrano pakaitalas ir buvo netgi vadinama "varguolio šafranu".
Raktiniai žodžiai » Medetka Vaistažolės Žydintys augalai