Žydrė | Nuotraukos šaltinis: Wikipedia
Žydrė (Muscari) tai smidrinių (Asparagaceae) augalų genties nereikli, dekoratyvi, daugiametė gėlė, maždaug 1030 cm aukščio. Gentyje yra apie 50 rūšių, kurios praktiškai skiriasi tik žiedų spalva ar atspalviu, žiedų skaičiumi žiedyne bei žiedyno forma. Lapai pamatiniai, linijiški.
Žiedai maži, kvapnūs, sukrauti cilindriškuose ar kūgiškuose žiedynuose-kekėse, ant belapio stiebo, žydi balandžio birželio mėnesiais, žiedų populiariausia spalva.. įvairių atspalvių mėlyna, tačiau yra veislių, kurios žydi baltai ar rausvai. Apatiniai žiedai kekėse subrandina juodas sėklas, kurios greit pasisėja pačios. Žydrės tinkamos sodinti į vazonėlius pražydinimui žiemą. Taip pat puikiai laikosi pamerktos, tinka įvairių gėlių puokščių kompozicijoms.
AUGINIMAS
Žydrės geriausiai augs saulėtoje arba pusiau šesėlyje, vandeniui laidžiame, priesmėlio dirvožemyje. Geriau augs kalkingoje nei rūgščioje dirvoje.
Žydrės dauginasi svogūnėliais ir sėklomis.
Norint žydrių pasidauginti sėklomis, jas vertėtų pasėti iš kart kai pribręsta, nes sėklų daugumas labai greit mažėja. Taip pat.. sėklos dažniausiai pasisėja ir savaime, sėjinukai pradeda žydėti tik maždaug po 3-4 metų.
Žydrės sodinamos rugsėjospalio mėnesiais, maždaug kas 10 cm ir 6-8 cm gyliu, mažiukai svogūnėliai sodinami 3-5 cm gyliu. Gražiau atrodo pasodintos grupelėmis po 515 svogūnėlių.
Žydrės vienoje vietoje puikiai auga maždaug 5-7 metus, po to vertėtų juos persodinti, išskirtstant kerus.
Žydrės persodinamos kai nudžiūsta lapai arba rugsėjo - spalio mėnesiais. Maži svogūniukai greit užauga ir gan greit pradeda žydėti, maždaug po 1-2 metų.
Žydrės yra kryžmadulkės, todėl skirtingas žydrių rūšis bei veisles vertėtų sodinti atskirai, ypač jei jas norisi ir išlaikyti.
Raktiniai žodžiai » Žydintys augalai Žydrės