Braškių ir žemuogių uogas pūdo kekerinis, skystasis, odiškasis ir kiti puviniai.
Krūmeliai vysta dėl fitoftorozės (maro), verticiliozės, fuzariozės ir kitų pašaknio ligų, lapus pažeidžia šviesmargė, rudoji ir kitos dėmėtligės.
Kekerinis uogų puvinys - (Botrytis cinerea) yra pagrindinis ir žalingiausias ligų sukėlėjas, kuris aptinkamas pagal visas technologijas auginamose braškėse. Kekerinis puvinys pažeidžia ne tik uogas, bet ir pumpurus, žiedus, lapkočius, vaiskočius, uogų užuomazgas, lapus. Pagal tyrėjų duomenimis kasmet kekerinis puvinys supūdo 10-20 proc. uogų, o ypač lietingais metais - 50-60 proc. Jos apsikrečia žydėdamos. Tačiau, jeigu meteorologinės sąlygos grybo vystymuisi nepalankios (sausa ir šilta), tai ir iš apkrėstų žiedų gali išaugti sveikos uogos. Uogos apsikrečia nuo nužydėjusių, pūvančių žiedlapių, taurėlapių, dulkinių bei šalnos pažeistų žiedų, o vėliau - pūvančių uogų.
Žiemoja grybas skleročiais bei grybiena ant pernykščių augalo dalių arba dirvoje. Atsparių kekeriniam puviniui veislių nėra. Jautresnės kekeriniam puviniui yra tos braškių veislės, kurių žiedynai yra po lapais, sudarančiais palankų mikroklimatą grybo vystymuisi (Senga Sengana, Venta, Holiday).
Kiti uogų puvinių sukėlėjai sudaro 0,5-1 proc. nuo bendro pūvančių uogų svorio, o jiems išplisti reikalingos tokios pačios sąlygos kaip ir pilkajam kekerui.
Apsauga - braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio tinka naudoti visas profilaktines ir agrotechnines priemones. Veiksminga yra mulčiuoti braškyną, laiku išravėti piktžoles, nepertręšti azoto trąšomis. Fungicidai nuo kekerinio puvinio naudojami braškėms žydint 34 kartus kas 710 dienų. Braškių žydėjimo metu esant drėgniems orams, purškimo intervalą rekomenduojama trumpinti ir purkšti kas 57 dienas.
Odiškasis uogų puvinys - sukėlėjas (Phytophthora cactorum) gyvena dirvoje ir yra polifagas gali pažeisti daugelio sodo augalų šaknis, kamienus, vaisius. Braškėse pasireiškia dvi šio grybo formos: viena gali sukelti braškių kerelių vytulį, kita odiškąjį uogų puvinį.
Liga daugiau išplinta karštą ir drėgną vasarą. Jeigu uogų nokimo metu būna aukšta temperatūra, bet trūksta drėgmės, ant uogų atsiradusios gelsvos, vėliau bronzinės dėmės sustabdo uogų nokimą, bet visos uogos nesupūdo. Jei drėgmės ir šilumos pakanka, dėmės didėja, jų spalva keičiasi nuo gelsvos iki violetinės ir apima visą uogą. Uogos minkštimas pakeičia spalvą, sustandėja.
Vytulį sukelianti sukėlėjo forma yra daug pavojingesnė negu odiškasis puvinys, nes braškių kereliai žūsta. Pirmieji požymiai pasirodo ant lapų tai melsvai žalsvos dėmės. Ant lapkočių atsiranda raudonų dėmių, jaunesni lapai vysta. Lapų skrotelės audiniai ruduoja ir nyksta, grybas skverbiasi link šaknies ir sukelia šaknies kaklelio paraudimą.
Apsauga - sodinamosios medžiagos kokybė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, stabdančių ligos plitimą. Sodinti rekomenduojama tik sveikus, specialiuose daigynuose išaugintus, testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus braškių daigus, taip pat auginti ligai atsparesnių veislių braškes.
Svarbus faktorius yra palaikyti optimalią dirvos drėgmę ir aeraciją, t. y nesudaryti palankių sąlygų patogenui plisti. Nesodinti braškių žemose, užmirkstančiose vietose. Laikytis sėjomainos. Prieš sodinimą braškių daigus pamirkyti fungicido skiedinyje ir rudenį nupurkšti fungicidais. Rudeninį purškimą fungicidais kartoti kasmet. Efektyvi apsaugos priemonė nuo odiškojo puvinio yra braškyno mulčiavimas ar kitos priemonės, neleidžiančios uogoms liestis su žeme.
Lapų šviesmargė - paplitusi ant visų veislių braškių ir žemuogių. Ligos sukėlėjas grybas Mycosphaerella fragariae Sacc (žemuoginis rutulgrybis). Jis pažeidžia lapus, lapkočius, žiedynus, kartais vaiskočius ir uogas. Ant lapų pirmoje vasaros pusėje pasirodo apvalios rudos dėmelės. Vėliau jų centrai pašviesėja, o aplink dėmeles atsiranda ryškūs rausvi apvadai. Dažniau pažeidžiami senesni lapai. Labiau pažeisti lapai nudžiūsta. Ant žiedynų, žiedkočių ir ūsų dėmelės ištįsusios, gilesnės, rudos su šviesesniu centru. Labiau išsivysčius ligai, žiedynai išlūžta.
Ligą platina vėjas, lietus, vabzdžiai. Daugiau išplinta nuo pavasario iki uogų skynimo. Perdaug derlingos dirvos, drėgnas oras labai skatina ligos plitimą. Kai kuriais metais ji gali pažeisti 50 proc. lapų (vidutiniškai kasmet pažeidžia 10-20 proc), o derlių sumažinti 15 proc.
Naują braškyną sodinkite toliau nuo seno, venkite labai aukštų, atvirų, apšviestų vietų. Nepertręškite mėšlu. Sodinkite tik kokybiškus ir sveikus daigus iš sertifikuotų medelynų. Laiku šalinkite ūsus, naikinkite senus ligotus lapus. Nuskynus uogas, jeigu liga labai išplitusi, visus lapus reikia nupjauti ir sudeginti. Prieš vegetaciją, prieš žydėjimą ir nuskynę uogas braškyną nupurkškite fungicidais.
Rudoji dėmėtligė (rudmargė) - ligą sukelia grybas Marssonina potentillae P. Magn. f. fragariae (žemuoginė sidabražolinė marsonina). Pažeidžia lapus, lapkočius, ūsus. Ant lapų susidaro apvalios dėmės, iš pradžių smulkios, vėliau didėja, darosi kampuotos, apribotos lapo gyslomis. Vėliau jų centrai kiek pašviesėja. Dėmių paviršiuje išsimėtę juodi spuogeliai, kuriuose išsivysto grybo konidijos. Pažeisti lapai atrodo lyg nudžiūvę. Ligą platina lietaus lašai, oro srovės, vabzdžiai. Padeda plisti šiltas, drėgnas oras, drėgmės lašai ant lapų. Liga labiau pažeidžia senus lapus, masiškai plinta skinant uogas ir vėliau. Jei veislės neatsparios, liga gali pažeisti visus lapus, bet didesnių nuostolių derliui nepadaryti.
Apsauga - pPagrindinė priemonė lapų dėmėtligių prevencijai yra sodinti atsparių veislių braškes, sveikus, lapų ligomis neužkrėstus daigus. Būtina purkšti fungicidais prieš žydėjimą ir 12 kartus nuėmus derlių (purškimų skaičius priklauso nuo veislės jautrumo bei ligos plitimo sąlygų).
Braškių žalsvažiedė - sukelia virusas Strawberry green petal virus Posinette. Sergantys kerai mažesni už sveikuosius, nuskurdę. Lapai - trumpais koteliais, smulkūs, o ligoti lapkočiai išilgai riečiasi į viršų. Lapai - šviesūs su gelsvomis, mozaikiškomis dėmėmis, vėliau ruduoja, raukšlėjasi. Pailgėja taurėlapiai, o vainiklapiai arba visai išnyksta, arba išauga smulkūs, pažaliavę. Uogos - mažos, deformuotos, kietos.
Plinta per sodmenis bei kai kurias piktžoles.
Braškių miltligė - svarbiausias veiksnys braškių miltligės (Sphaerotheca macularis) paplitimui ir intensyvumui yra veislės jautrumas šiai ligai. Liga žalingiausia po priedangomis ir šiltnamiuose auginamoms braškėms. Sausomis ir karštomis vasaromis gali pasireikšti ir lauke ant jautrių ligai veislių braškių. Ant lapkočių ir lapų apatinės pusės pasirodo baltos voratinklinės apnašos. Žiedpumpuriai ir žiedai taip pat apsitraukia baltomis tarsi miltai apnašomis, o uogas dengiančios apnašos primena vašką. Uogos miltlige užsikrečia braškių žydėjimo metu, tačiau požymiai išryškėja tik skinant uogas. Ligoti lapai storėja, jų pakraščiai raukšlėjasi, užsisuka laiveliu į viršų.
Apsauga - podinti atsparių miltligei veislių braškes. Palaikyti optimalų drėgmės režimą, nesutankinti kerelių. Purškimus fungicidais derinti su apsauga nuo kekerinio puvinio, pasirenkant fungicidus, kurie naikina miltligės sukėlėją. Jei tikimasi stiprios miltligės infekcijos ar auginamos itin jautrios veislės braškės, rekomenduojamas vienas purškimas fungicidais prieš žydėjimą ir du nuėmus derlių.
Pašaknio ligos - braškių pašaknio ligas vytulį, šaknų ir šaknies kaklelio puvinį gali sukelti Rhizoctonia solani, Rh. fragariae, Cylindrocarpon radicicola, Fusarium spp., Pythium spp. ir kiti sukėlėjai. Ligų požymiai panašūs pažeisti braškių kereliai vysta, vėliau žūsta. Dirvos grybų sukeliamos ligos daugiau paplinta auginant braškes derlingose, sunkesnėse dirvose.
Braškių į tą pačią vietą negalima sodinti 45 metus. Sodinami tik visiškai sveiki daigai, parenkamos atsparesnės vytuliams braškių veislės. Pastebėjus sergančius augalus, juos reikia išrauti ir sunaikinti. Purškiant braškes fungicidais, sumažėja ir šių ligų daroma žala.
Paprastosios voratinklinės erkės - (Tetranychus urticae) ir žemuoginės erkės (Phytonemus pallidus) tai kenkėjai, nuo kurių braškės nukenčia labiausiai. Prieš žydėjimą ir po derliaus nuėmimo patikrinama, ar braškės nėra apniktos erkių. Grobuoniškos erkės (Phytoseiidae) labai veiksmingai mažina paprastųjų voratinklinių erkių gausumą. Todėl naudojant akaricidus nuo paprastųjų voratinklinių erkių, reikia naudoti tuos akaricidus, kurie mažai toksiški grobuoniškoms erkėms.
Akaricidai nuo paprastųjų voratinklinių erkių naudojami tada, kai jos labai išplinta (jei randama vidutiniškai 35 erkės ant lapo). Labai svarbu sodinti tik sveikus, neužsikrėtusius žemuoginėmis erkėmis braškių daigus ir nesodinti braškių po braškių. Akaricidai naudojami tuomet, jei randama žemuoginių erkių. Akaricidai gali būti naudojami prieš braškių žydėjimą ir nuėmus derlių.
Braškių žiedų apšalimas - žinoma tai ne liga, bet visdėlto - žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus Lietuvoje dažnai pažeidžia pavasarinės šalnos. Jei temperatūra nukrito iki -1,5 C, žūsta piestelės. Juo šalčiau, juo daugiau pažeidžiama žiedų. Kai temperatūra nukrenta iki -3 C, žūsta 9-23 proc, o kai -4 C - gali žūti iki 50 proc. žiedų. Po ilgesnės šalnos dalis piestelių išlieka; užsimezga smulkios, deformuotos uogos.
Nedidelius braškių plotelius galima pridengti agroplėvele, šiaudais, jeigu ramus oras - dūmyti.
Raktiniai žodžiai » Augalų kenkėjai Augalų ligos Braškės Uogos
Perkūnija, dažni škvalai rugpjūčio mėnesį pranašauja giedrą rudenį.
Jei subrendusios avižos antra kartą sužaliuoja - ruduo bus darganotas.
Saulė per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) - žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.
Gausus gervių skrydis per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) - žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.
Jei dieną kai Vėžio ženklo sfera ir ekliptiką kerta Liūto ženklo žvaigždyną (paskutinę dieną) sugriaudėjo perkūnija, tai yra pavojus supūdyti rugius ir vasarojų, nes po to gali prasidėti ilgi lietūs.
Jei rugpjūčio pradžioje griaudėja kelias dienas iš eilės - ruduo bus šiltas ir ilgas.
Anksti rugpjūčio mėnesį išskrendančios kregždės - žada būsiant šaltą žiemą, po jos - šaltą vasarą.