Žalingiausi burokėlių kenkėjai yra pupinis amaras ir runkelinė musė. Retesni kenkėjai yra runkelinės blakės, spragės, skydinukai, matvabaliai. Dažniausios burokėlių ligos burokėlių juodšaknė (diegavirtė) ir gumbas.


Runkelinė musė (Pegomya hyoscyami) - tai burokėlių lapų minkštimą iš vidaus graužia runkelinės musės lervos — 6—8 mm ilgio, pelenų spalvos dvisparnis vabzdys. Kiaušinėliai smulkūs, pailgi, balti, sudėti krūvelėmis arba pavieniui apatinėje lapų pusėje. Lervos kirmėliškos, begalvės ir bekojės, gelsvos, iki 9 mm ilgio. Ant pažeistų lapų atsiranda įvairių formų balzganų dėmių. Vėliau dėmių audiniai paruduoja, kartais ištrupa ... p l a č i a u »»»


Pupinis amaras (Aphis fabae Scop.) - tai taip vadinamas čiulpiantis kenkėjas, kuris siurbia lapų sultis ir užteršia augalus lipniomis išmatomis, platina virusines augalų ligas - tai gležni, besparniai ir sparnuoti, beveik juodi, su žaliu arba rudu atspalviu, apie 2 mm ilgio vabzdžiai. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, pagelsta. Rudenį amarai ant kitų augalų (krūmų) deda žiemojančius kiaušinius. Per metus išsivysto keletas generacijų.

• Apsaugos priemonės: daržo pakraščiuose augančius krūmus anksti pavasarį, iki pumpurų brinkimo, purkš­ti insekticidais; naikinti piktžoles; jeigu buro­kėlių lapai nevartojami maistui, naikinti ama­rus insekticidais.

Burokėlių auginimo ypatumai »

Burokėlių juodšaknė arba dar vadinama diegavirtė (Phoma betae) - ligos sukėlėjams grybams plisti geros sąlygos susidaro, kai yra anksti pasėjama ir dygstant sėkloms yra žema temperatūra, daug drėgmės bei kai dirvoje trūksta oro. Tada burokėlių daigai nusilpsta, pasidaro neatsparūs, ir juos užpuola juodšaknės grybai.

Daigų pagrindinė šaknelė bei poskiltis paruduoja, vėliau pajuosta ir suplonėja. Daigai išlinksta, išvirsta. Nors dažniausiai juodšaknės pažeisti daigai visai nesunyksta, bet iš jų išauga šakoti burokėliai.

Burokėliai juodšaknė gali sirgti nuo sėklos sudygimo iki tol, kol susidaro 3—4 poros tikrųjų lapelių. Vėliau burokėliai tampa juodšaknei atsparūs.

Juodšaknės sukėlėjus pagal išorinius požymius atskirti labai sunku, bet įmanoma. Ligos pažeistos šaknelės būna nubertos smulkiais juodais spuogeliais — piknidžiais.

Juodšaknė gali pakenkti ne tik burokėliams, bet ir cukriniams ir pašariniams runkeliams, kopūstams, pomidorams, agurkams, žirniams, špinatams ir kitiems augalams.

• Apsaugos priemonės: taikyti visas agrotechnikos priemones, skatinančias burokėlių dygimą ir augimą. Prieš sėją pamirkius sėklas vandenyje (1—2 paras), sutrumpėja kritiškas užsikrėtimo periodas. Sėti tik beicuotą sėklą bei sėti kai dirvos temperatūra būna ne mažiau nei 8 C.


Burokėlių šaknų gumbas (Pseudomonas tumefaciens) - tai bakterijos 0,4—0,8 x 1,0—3,0 mikro dydžio, trumpų lazdelių formos, apvaliais galais, su 1 žiuželiu gale, judrios, pavienės, sukibusios poromis arba grandinėlėmis. Sporos nesusidaro. Optimalios sąlygos bakterijoms vystytis yra +25—30 “C temperatūra ir neutrali reakcija. Jos jautrios saulės spinduliams ir sausrai, dirvoje išsilaiko ilgai.

Ant burokėlių šakniavaisio, dažniausiai prie šaknies kaklelio, susidaro gana didelės išaugos — gumbai. Ligą sukeliančios bakterijos, būdamos šakniavaisyje, išskiria auksinų tipo medžiagas, skatinančias augalo ląstelių pagreitintą dauginimąsi. Gumbai jungiasi su šakniavaisiu plona audinių juostele ir lengvai nulūžta. Iš pradžių išaugos esti minkštos, vėliau sumedėja, sukietėja, jų paviršius pasidaro nelygus, gauburiuotas arba sueižėjąs, viduje tuštumų nėra.

Ligos pažeisti burokėliai skursta, išauga maži šakniavaisiai, nes daug maisto medžiagų sunaudoja greitai besidalijančios ląstelės. Laikymo metu bakterijų užpulti šakniavaisiai supūva.

Gumbinis pseudomonas puola daugiau kaip 60 skirtingų augalų rūšių: obelis, kriaušes, vyšnias, slyvas, avietes, pomidorus, kopūstus, ropes, dobilus, žirnius, liucerną, pašarinius bei cukrinius runkelius, burokėlius ir kitus augalus. Ligos sukėlėjas peržiemoja sergančiuose augaluose ir jų liekanose.

• Apsaugos priemonės: laikytis sėjomainos. Taikyti tinkamą agrotechniką. Nuėmus derlių, atrinkti gumbuotus burokėlius ir išvirtus sušerti gyvuliams ar tiesiog sunaikinti, nereikėtų išversti į komposto krūvą.


Rudoji runkelinė blakė (Polymerus cognatus Fieb.) - kenkia ne tik suaugusios blakės, bet ir lervos. Suaugusi blakė - tai 3—5 mm ilgio, siaura. Spalva labai nepastovi. Patelių kūno apačia žalsva, patinų ištisai juoda. Priešnugarėlė gelsvai rusva, jos užpakaliniuose kampuose yra didelės juodos dėmės. Antsparniai gelsvai rudi su raudonai rudomis dėmėmis. Jų kietosios dalies išorinis kraštas, žiūrint iš šono, apvestas plona juoda linija.

Lervos žalios, raudonomis akimis. Beaugdamos jos 5 kartus neriasi, ir maždaug po 30 dienų pasirodo suaugėlės blakės. Patelės deda kiaušinius į augalų stiebų arba lapų gyslų audinius ir paslepia juos taip, kad audinių paviršiuje matomi tik nedideli pilkšvi kamšteliai — kiaušinių galai. Kiaušiniai apie 0,9 mm ilgio, pailgi, šiek tiek sulinkę, vienu apvaliu, kitu lyg nukirstu galu. Iš pradžių jie būna šviesiai geltoni, vėliau oranžiniai. Iš peržiemojusių kiaušinių lervos pradeda ristis balandžio-gegužės mėn. Pirmiausia jos maitinasi piktžolėmis, paskui perskrenda ant kultūrinių augalų.

Rudoji runkelinė blakė labai puola burokėlių ir runkelių daigus, kurie gali net nudžiūti. Antroje vasaros pusėje kenkėjai puola ir kitus augalus.

Rudoji runkelinė blakė čiulpia augalų sultis. Rudosios runkelinės blakės pažeistų lapų viršūnė bei pakraščiai pagelsta ir sudžiūsta, o pagrindinė gysla ir lapkotis išsikraipo.

Labai panašiai burokėliams ir runkeliams gali kenkti paprastoji pievinė blakė (Lygus pratensis L.).

• Apsaugos priemonės: rudenį pašalinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą. Naikinti piktžoles. Blakių smarkiai apniktus pasėlius purkšti insekticidais. Nevartoti maistui pesticidais apipurkštų burokėlių lapų.


Runkelinė spragė - (Chaetocnema concinna Marsh.) - tai 1,5—2,3 mm ilgio tamsūs, metališkai žalio ar bronzinio atspalvio šokinėjantys vabalai. Priekinių ir vidurinių kojų blauzdos dažnai geltonos. Antsparniais eina taškuotos vagutės.
Kenkti jie pradeda pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki + 6—9 C. Šie kenkėjai apgraužia daigų sėklaskiltes ir paaugusių augalų lapus, išėda lapuose duobutes arba skylutes. Pažeistose vietose atsiranda pusiau permatomų dėmelių, kurios, audiniams perdžiūvus, virsta skylėmis. Runkelinės spragės smarkiai apnikti jauni daigai gali žūti ... p l a č i a u »»»


Runkelinis skydinukas (Cassida nebulosa) - tai lapgraužių (Chrysomelidae) šeimos skydinukų genties vabalas. Vabalai ovalūs, plokšti, 5 - 8 mm ilgio, rudos spalvos, apatinė vabalo pusė juoda. Antsparniais eina juodų taškų eilės. Pažeidžia cukrinius ir pašarinius runkelius, burokėlius. Graužia lapus - išėda juose langelius, skyles, kartais apėdsa lapų pakraščius ... p l a č i a u »»»

Raktiniai žodžiai » Augalų kenkėjai • Augalų ligos • Burokėliai • Daržovės •