Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) - priklauso lapgraužių šeimai. Ko gero visiems ar daugeliui matytas vabaliukas - žinomas kaip bulvių kenkėjas, kurio praktiškai neįmanoma išnaikinti nenaudojant „chemijos“. Tačiau mažai kas žino, kad šiuo metu jau yra biologinių preparatų, kurių dėka kolorado vabalai nebus tokie baisūs.

  Kolorado vabalus naikina - NOVODOR FC »

  Kolorado vabalus naikina - FASTAKAS »



Iš kur kolorado vabalai atsirado? - kolorado vabalai kilo ne iš Kolorado valstijos JAV, kaip gali atrodyti iš pavadinimo, bet iš centrinės Meksikos. Netrukus vabalai paplito po Šiaurės Amerikos didžiąsias lygumas, apsigyveno rytinėje Uolinių kalnų dalyje. Pirmą kartą kolorado vabalas aprašytas 1824 m. Tai padarė amerikietis gamtininkas Thomas Say, suradęs kolorado vabalus Misūrio upės slėnyje ant laukinių žolių – kiauliauogių lapų. Kolorado vabalų ryšiai su bulviniais augalais nebuvo žinomi iki 1859 m. Kai valgomąsias bulves (botaninis pavadinimas Solanum tuberosum) pradėta auginti visoje Amerikoje, kolorado vabalai „persiorientavo“ iš laukinių bulvių bei kitų augalų į šias. Valgomųjų bulvių dėka šiuo metu jie yra paplitę beveik po visą pasaulį.

1863-1867 m. vabalai buvo vadinami „dešimtdryžiais ietininkais“, „dešimtjuosčiais bulvių vabalais“, „bulvių vabalais“ ir „naujaisiais bulvių vabalais“. Žodžio „koloradas“ šio vabalo pavadinime nebuvo iki 1865 m. Tačiau šis pavadinimas prilipo, kai buvo pasklidę gandai, kad Kolorado valstijoje bulvių vabalų prisiveisę neregėta gausybė. Žmonės dėl to buvo įsitikinę, kad vabalų gimtinė yra Kolorado valstija.

Lietuvoje pirmą kartą aptiktas 1956 m.

Tai - 6-16 mm ilgio, kūnas ovalus, geltonai rusvas. Ant antsparnių yra 10 išilginių juodų juostelių, o galva ir kūno apačia su juodomis dėmėmis. Kiaušinėlius deda kitoje lapų pusėje, jie būna ovalūs, šviesiai oranžinės spalvos.

Kolorado vabalo lervos išauga iki 15 mm ilgio, rusvos, kūno šonuose turi po 2 eiles juodų dėmių.Lervos pradžioje būna rusvos, o vėliau pasidaro ryškiai rausvos ar ryškiai geltonos. Lervos nusidažo karotinoidais, kuriuos kaupia iš ėdamų bulvių lapų.

Per metus išsivysto 1-2 vabalų kartos (Lietuvoje paprastai 1). Kolorado vabalai žiemoja dirvožemyje, o į paviršių išlenda ir ima skraidyti gegužės-birželio mėn. Priliestas kolorado vabalas sulenkia kojas, nukrenta ant dirvos ir apsimeta negyvas, o paimtas išskiria dvokiančias geltonas sultis, kurios, taip manoma, kenksmingos paukščiams ir kitiems vabzdžiais mintantiems gyvūnams.

ĮDOMYBĖS

• Kolorado vabalus ėda tik rupūžės ir paukščiai fazanai.

• Meksikos valstietės kolorado vabalus bei jų lervas traiško, sutrina ir gautą košelę tepa ant odos kaip gydomąją kosmetinę kaukę.

Raktiniai žodžiai » Augalų kenkėjai • Vabzdžiai •