• Riešutiniai straubliukai arba riešutinis vaisiastraublis (Curculio nucum) - naikina riešutų branduolius, tai vieni iš dažniausiai pasitaikančių lazdyno riešutų kenkėjų, kurie riešutui mezgant į vaisius padeda kiaušinėlių ir tuomet riešutai būna sukirmiję. Išsiritusios lervos auga bekramsnojant branduolį riešuto viduje. Užaugusios išsigraužia į paviršių, krinta žemėn, kurioje ir peržiemoja. Vabalai išlenda iš žemės, kai vidutinė dirvos temperatūra pakyla iki 15–16 laipsnių. Per metus išsivysto viena karta.

Suaugę vabalai yra apie 6–9 mm ilgio, labai ilgu, plonu straubleliu, raudonai rudos spalvos. Lervos iki 10 mm ilgio, gelsvai baltos, storos, bekojės.

Naikinami purškiant pavasarį, apie balandžio mėnesį, insekticidais. Profilaktikai, vertėtų liepos mėnesį pažeistus riešutus kelis kartus nupurtyti ir nukritusius surinkti ir sudeginti. T.p. rudenį ir pavasarį rekomenduojama dirvą aplink riešutus sukasti.


• Kaštoninis vaisiastraublis - be lazdynų kenkia ir kaštonams, kartais ąžuolams. Panašiai, kaip riešutiniai straubliukai naikina riešutų branduolius.

Naikinami purškiant pavasarį, apie balandžio mėnesį, insekticidais. Profilaktikai, vertėtų liepos mėnesį pažeistus riešutus kelis kartus nupurtyti ir nukritusius surinkti ir sudeginti. T.p. rudenį ir pavasarį rekomenduojama dirvą aplink riešutus sukasti.

Lazdyno riešutų auginimas

Lazdyno riešutai (Corylus) - nauda sveikatai

• Varinės ar raudonos spalvos lazdyniniai cigarsukiai - tai raudonos arba varinės spalvos, apie 6-8 mm ilgio vabaliukai. Patelės kiaušinėlius deda į susuktus lazdyno lapus, kuriais minta išsiritusios lervos. Taip pat veisiasi ant skroblų, beržų, alksnių. Per metus išveda dvi kartas. Naikinami purškiamaisiais fungicidais.


• Amarai - tai maži, minkšti vabaliukai nuo šviesiai iki tamsiai žalios spalvos, dažniausiai apsigyvenantys apatinėje lapų pusėje, nors kenkia ne tik lazdyno lapams bet ir ankstyvą pavasarį besiskleidžiančius pumpurus. Beto, amarai išskiria lipnias išskyras, ant kurių auga įvairūs saprotrofiniai grybai, sukeliantys suodligę. Naikinami purškiamaisiais insekticidais.


• Sidabražvynis straubliukas arba sidabražvynis lapinukas (Phyllobius argentatus) - naikina lazdyno lapus bei ūglius. Naikinami purškiamaisiais fungicidais.


• Pumpurinės erkutės - naikina lazdyno pumpurus, čiulpia jų sultis. Erkučių apnikti pumpurai nenormaliai išsipučia, pasidaro rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta. Šakutes su tokiais pumpurais reikėtų išpjaustyti ir sudeginti. Naikinami purškiamaisiais fungicidais ir akaricidais, kai išsiskleidžia 3–6 lazdynų lapeliai ir išlieka vidutinė 11 laipsnių paros temperatūra.


• Riešutinės erkutės - tai lapus čiulpiančios erkės, gyvenaančios ant lapų, atsiranda šviesių dėmių, lapai nustoja augti, vėliau patamsėja ir nukrinta. Palankios veistis šiltos sausos vasaros. Naikinamos purškiamaisiais fungicidais, purkšti galima visą vegetaciją.


• Lazdyninės erkutės - tai lapus čiulpiančios erkės, gyvenaančios ant lapų, atsiranda šviesių dėmių, lapai nustoja augti, vėliau patamsėja ir nukrinta. Palankios veistis šiltos sausos vasaros. Naikinamos purškiamaisiais fungicidais, purkšti galima visą vegetaciją.


• Paprastosios voratinklinės erkutės - tai lapus čiulpiančios erkės, gyvenaančios ant lapų, atsiranda šviesių dėmių, lapai nustoja augti, vėliau patamsėja ir nukrinta. Palankios veistis šiltos sausos vasaros. Naikinamos purškiamaisiais fungicidais, purkšti galima visą vegetaciją.

• Citosporozė - tai grybinė liga, pažeisti krūmamedžiai ar šakos ima džiūti, krūmamedžio apačioje ant žievės atsiranda kauburėlių, tačiau laiku išpjausčius džiūstančias šakas, palikus tik jaunus ir sveikus ūglius, liga daugiau neplinta.


• Antraknozė - pažeidžia lazdynų lapus - ant jų maždaug liepos pradžioje atsiranda smulkių gelsvų, vėliau oranžinių dėmių su kauburėliais. Sergantys lapai džiūsta ir krinta. Nuo antraknozės rekomenduojama fungicidais purkšti kelis kartus: pirmą kartą - anksti pavasarį, kai pasirodo pirmieji lazdynų lapeliai ir antrąjį kartą – prieš pat moteriškųjų lazdyno žiedų žydėjimą. Ir dar 2–3 kartus, kas 10–14 dienų, po lazdynų žydėjimo, jeigu antraknozė labai išplitusi. Profilaktiškai būtina sugrėbti ir sunaikinti senus lapus.


• Kekerinis puvinys arba pilkasis pelėsis (Botrytis cinerea) - tai ūglių, lapų ir vaisių grybinė liga. Pavasarį ant lapų atsiranda raudonai rudų dėmių, vėliau jos pasidaro tamsiai rudos, įvairaus dydžio ir formų. Iš pradžių dėmės būna drėgnos, vėliau džiūsta ir pilkėja. Lapai suvysta ir nukrenta. Ant ūglių dėmės plinta išilgai, vėliau žiedu apima visą ūglį, ir jis ima džiūti. Pažeisti vaisiai viduje išdžiūsta. Ligai plisti palankesnis drėgnas oras bei gausūs krituliai. Pavasarį purškiama bordo mišiniu, vėliau – fungicidais, t.p. šalinami pažeisti vaisiai, lapai bei ūgliai.


• Miltligė - tai grybinė liga, kurios būdingas požymis, tai baltos, pilkšvos arba rusvos, lyg miltuotos arba į veltinį panašios apnašos (dažnai jose matyti lyg juodi taškeliai − vaisiakūniai) ant lapų (dažniausiai apatinės pusės), ūglių, vaisių.

Miltligė smarkiausiai plinta sausomis karštomis vasaromis ant tankiai augančių, gausiai azoto trąšomis patręštų augalų. Sergantys augalų organai blogai asimiliuoja, kartais deformuojasi, nudžiūsta. Labai nukenčia miltlige apniktų vaisių kokybė; pažeisti ūgliai nespėja sumedėti, nušąla.

Miltligės vystymąsi ir plitimą stabdo augalų liekanų naikinimas, ligotų augalų ūglių išpjaustymas ir sudeginimas, augalų purškimas vario neturinčiais fungicidais, azoto kiekio normavimas tręšiant.

© Laima | www.walnuts.lt

Raktiniai žodžiai » Augalų kenkėjai • Augalų ligos • Lazdyno riešutai • Riešutai •