Paskutiniu metu, tai dažnas klausimas, svetainės www.walnuts.lt el. pašte - kaip naikinti šliužus? Tiesa sakant, mums tai irgi labai aktualus klausimas ir jau senai ta tema vis pasidomiu, tad, apibendrintai, kas tai ir kaip?

Šliužas - tai dažnai daug žalos pridarantis, nakties gyvis, dienomis besislepiantis, o naktį išlendantis maitintis, priklausantis pilvakojų moliuskų klasei.
Yra išskiriama net kelios šliužų (arionų) rūšys, kurios aptinkamos Lietuvoje ir ne visos yra priskiriamos prie daržų kenkėjų, kai kurios minta tiesiog pūvančia augalija ar grybais, tačiau atskirti juos pasirodo ne taip ir paprasta..

• Didysis arionas (Arion ater)
• Juosvataškis arionas (Arion circumscriptus)
• Kislusis arionas (Arion fuscus)
• Luzitaninis arionas (Arion lusitanicus arba Arion vulgaris)
• Miškinis arionas (Arion silvaticus)
• Rudasis arionas arba smalžys (Arion rufus)
• Tamsiadryžis arionas (Arion fasciatus).


O kur dar įvairūs dirvašliužiai bei šliužiniai, kurie irgi savo išvaizda gan panašūs į arionus ir kurie ne ką mažiau pridaro žalos augalų augintojams:

• Daržinis dirvašliužis (Deroceras agreste)
• Judrusis dirvašliužis (Deroceras laeve)
• Tinklinis dirvašliužis (Deroceras reticulatum)
• Didysis šliužas (Limax maximus)
• Juodasis šliužas (Limax cinereoniger)
• Gelsvasis šliužas (Limacus flavus)

Pasidomėjus kiek plačiau, pasimečiau kaip kuris turi atrodyti, tad pasidariau gan makabrišką išvadą, kad šliužas yra šliužas ir juos, jei tik daro žalą mūsų augalams, reikia naikinti, ir tas pavadinimas, ne toks ir svarbus.

Tačiau, tarp visų šliužų, yra išskiriami tikri daržo siaubūnai - tai luzitaninis arionas ir rudasis arionas - tai patys agresyviausi šliužai, ypač luzitaninis arionas, gali misti ir negyva augaline medžiaga, ir gyvais augalais, gyvūnų išmatomis ir netgi kitų šliužų, sliekų, taip pat, sraigių gaišenomis.

Tai invazinės, labai ėdrios šliužų rūšys, vizualiai labai panašios, gleivėtos, plintančios kosminiu greičiu, yra hermafroditai, po apvaisinimo abu šliužai tampa patelėmis ir paprastai viena padeda 200-400 rutuliškai baltų, apie 4 mm skersmens kiaušinėlių, visa tai vyksta vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Kiaušinius deda paviršiniame dirvos sluoksnyje po augalų liekanomis, tarp augalų stiebelių , tarp įvairių statybinių atliekų, po žolėmis, samanomis ir pan.

Peržiemoja ir suaugėliai, ir kiaušinėliai ir pavasarį išlenda iš žiemojimo vietų. Išsiritusios lervos subręsta per 3-5 mėnesius ir tais pačiais metais gali jau ir poruotis. Be to, šie šliužai, ėda ir savo rūšies atstovus.

Lietuvoje pirmą kartą luzitaninis arionas aptiktas apie 2008 metus, ir teigiama, kad Kaune. Rudasis arionas - Lietuvoje pirmą kartą aptiktas daug anksčiau, netgi apie 1990 metus ir teigiama, kad Klaipėdoje.

KAIP ATSKIRTI BAISŲJĮ LUZITANINĮ ŠLIUŽĄ?

Visuomet galvojau, kad pas mus kieme pagrinde šliaužioja rudieji arionai ir kiek rečiau kislusis arionas (juosvi) ir didieji šliužai (margi, kuriuos aš šiaip nepriskiriu prie tų piktybinių) tačiau šiandien suabejojau, gal visgi dauguma luzitaniniai. Kaip bebūtų, invazinis luzitaninis šliužas, nuo kitų.. dažniausiai atskiriamas iš ryškesnės spalvos apvado - pėdos, pati šliužo spalva gali įvairuoti nuo rudos iki ryškiai oranžinės spalvos bei iš čiuopiklių spalvos, luzitaninių arionų būna visiškai juoda, jaunikliams yra būdingi dryžiai, tačiau augant dryžiai gali ir išnykti arba būti vos vos pastebimi.

KAIP ATSIRANDA?

Manoma, kad šliužai atsiranda ir išplinta vis plačiau pasaulyje gabenant vazoninius augalus ir dirvožemį, į kurį patenka arba patys šliužai arba jų kiaušinėliai.


Šliužai SUAKTYVĖJA:

• tamsiuoju paros metu,
• anksti ryte,
• vėlai vakare,
• apsiniaukusią dieną,
• po lietaus,
• prieš lietų,
• iškritus rasai.


Šliužai MĖGSTA:

• ūksmingas, pavėsingas vietas,
• drėgnas vietas,
• žolėtas vietas,
• retai šienaujamą žolę,
• netvarkingas sodybas,
• vešlią, tankią augaliją,
• pūvančius šiukšlynus,
• įvairių vaisių, daržovių puvėkus,


Šliužų SLĖPTUVĖS dieną:

• akmenys ar jų krūvos,
• išmėtytos lentelės, statybos atliekos, polietileno plėvelės ar šiaip įvairūs rakandai,
• žolių kupstai,
• žemės grumstai,
• aukšta žolė,
• samanos pievose ant medžių kamienų,
• tankūs augalų krūmeliai,
• kerpės ant medžių kamienų,
• medžių kamieno atplaišos,
• neuždengtos komposto dėžes.

GYVŪNAI ėdantys šliužus:

• varlės,
• rupūžes,
• ežiukai,
• meškėnai,
• antys Indijos bėgikės,


KAIP NAIKINTI ŠLIUŽUS?

• rinkimas ir sunaikinimas – tikrai žymiai sumažina jų populiaciją.
• druska - šliužai nuo jos tikrai žūva, tačiau druska kenkia ir augalams,
• alus indeliuose - privilioja šliužus į indelius ir tiesiog tereikia neužmiršti susirinkusius šliužus surinkti. Beje, tam tikslui tinka viskas kas gali prarūgti, taip pat, mūsų toks pastebėjimas - saldintos kavos tirščiai (drėgni), taip pat būrį šliužų privilioja.
• acto esencija - išpurškiant vietas, kuriose dažniausiai atrandami šliužai ar dirvą aplink augalus – tose vietose tikrai kažkurį laiką nepastebima šliaužiojant, tačiau lietus, rasa.. be to, vertėtų nepadauginti acto, jis gali nudeginti ir augalus.
• renkant - šliužus privilioja ir maisto kvapas - ruginiai ar kvietiniai miltai, žalios bulvės griežinėliai,
• barstant gesintas kalkes, geležies sulfatą, granuliuotu superfosfatu, amonio salietrą, rupios druskos ir pelenų mišinį, tabako ir kalkių mišinį - tai dirgina šliužus ir kenkėjai maisto ieškos kitose vietose.
• aplink daržą supilant ruožą stambių pjuvenų, sutraiškytų kiaušinių lukštų, kankorėžių, rupaus smėlio, vermikulito granulių (statybinė medžiaga), riešutų kevalų, eglių spyglių, pušų spyglių, bei apdedant dilgėlėmis – šliužai nemėgsta šiurkštaus paviršiaus ir tikėtina tokias vietas aplenks. Pjuvenas ir kankorėžius bandėme – kol buvo nelietingos dienos, atrodė kaip ir sprendimas neblogas, bet visumoje per dažnai lyja pas mus.
• rudeninis šliužų kiaušinių slėptuvių ieškojimas ir naikinimas, žemės suarimas – didelė dalis kiaušinėlių taip žūva.
• Labai padeda ir profilaktinės priemonės: piktžolių naikinimas, dažnas dirvos purenimas, augalų retinimas, lapų kompostavimas.
• kopūstus nuo šliužų galima apsaugoti purškiant 10 proc. kalio druskos tirpalu.
• daržus aptverti apsauginėmis tvorelėmis – varinėmis.

• gan efektyvus būdas – atimti visiškai iš šliužų maistą – palaikyti juodąjį pūdymą, sakykim sode.
• Ir aišku.. padėti susitvarkyti ar tiesiog patiems sutvarkyti neprižiūrimus kaimynų gretutinius sodus bei kiemus.
• chemija – įvairūs moliuskicidai, žinoma brangoka, bet jei vertinate savo triūsą, vertėtų tam skirti ir šiek tiek pinigėlių.
Ferramol - veiklioji medžiaga geležies fosfatas.
Sluxx - veiklioji medžiaga geležies fosfatas.
Gusto - veiklioji medžiaga metaldehidas (lėčiausiai tirpsta, ir kiek domėjausi geriausi atsiliepimai).


Ir dar,

• Barstant kažkokias medžiagas - barstykite naktį ar anksti ryte, kai šliužai lengviausiai pasiekiami.
• Šliužai yra labai gajūs, todėl vienas kažkuris iš pavardintų būdų gali ir nepadėti – geriausiai su šliužais kovoti kompleksiškai, rinktis tiek ekologiškus, tiek ir cheminius, tiek ir savo kieme, tiek ir šviesti kaimynus, kad jie irgi prisidėti ir naikintų savo kiemuose.

Sėkmės kovoje :)

© Laima | www.walnuts.lt

Raktiniai žodžiai » Augalų apsauga • Augalų kenkėjai •

 Taisyti | Papildyti