Burokėliai nėra labai reiklūs dirvai, jie gali būti auginami daugelyje dirvų, tačiau geriausiai auga nerūgščioje (pH 5,7—6,5), lengvo ir vidutinio sun­kumo puveningoje priemolio dirvoje bei giliai įdirbtoje - arti arba kasti reikėtų ne mažiau nei 30 cm gyliu.

• Sunkios dirvos gali lemti šakniavaisių deformavimąsi.
• Lengvose dirvose dažniausiai pritrūksta drėgmės.
• Labai rūgščiose dirvose burokėlių daigai suserga juodšakne, likusieji auga lėtai, lapai pasidaro dėmėti.
• Šviežiu mėšlu tręštoje dirvoje, burokėliai išauga netaisyklingos formos, išsikraipę bei prasto skonio.

Burokėlius netinka sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą. Pasėjus į tokią dirvą, šakniavai­siai išauga šakoti, su daugybe šaknelių, išsi­kraipę, prastoko skonio. Geriausiai auginti po daržovių, tręštų mėšlu. Geriausias priešsėlis yra javai, svogūnai, porai, agurkai ir pomidorai. Burokėlius į tą
pačią dirvą rekomenduojama sėti po 3–4 metų.

Dirva turi būti švari nuo piktžolių. Pasėjus burokėlius į piktžolėtą, ypač varputėtą dirvą, negalima tikėtis gero derliaus.

Daugiau apie kenkėjus » Burokėlių ligos ir kenkėjai »

Daugiau apie derlių » burokėlių nuėmimas ir laikymas »

SĖJIMAS

Burokėlių sėklos yra gan stambios, viename grame yra ~40 – 60 sėklų. Sėklos esti daigios iki 4 metų ir ilgiau.
Burokė­lius, kurie bus valgomi vasarą ar rudenį reikia sėti, kai dirvos temperatūra būna ne mažiau nei 8 C (ievai sužaliavus), o žiemai skirtus — gegužės viduryje. Sėjama į lysves arba lygioje dirvoje 3—4 cm gyliu, eilutėmis (30 cm tar­pueiliais).

Namuose patogiausia burokėlius sėti į kauptuku padarytus 3 – 4 cm gylio griovelius ir išbarstytas sėklas, tiesiog atvirkščia grėblio puse užžerti žemėmis.

Burokėlius ankstyvajam derliui galima sėti ir apie 2 cm gylyje.

Tinkamiausias sėklų kiekis — 60 sėklų į 1 m2. Burokėliai sudygsta beveik per 15-20 dienų. Geriausia dygsta, kai žemė įšilusi iki 11 C.

Kad burokėliai greičiau sudygtų, sėkla mirkoma 1 – 2 paras vandenyje arba boro, vario, mangano ir kitų mikroelementų tirpale.

Sėklos supilamos į negilų indą ir užpilamos vandeniu ar tirpalu, kad būtų visai apsemtos. Užpylus per daug vandens, sėkloms trūksta oro ir jų daigumas sumažėja. Vieną ar du kartus vanduo pakeičiamas, sėklos pamaišomos. Pasėtos išbrinkusios sėklos sudygsta 3 – 4 dienomis negu nemirkytos.

Vertėtų neužmiršti, nors sėklos ir nesudygę, bet žemė turėtų būti drėgna, ypač jei sėjate mirkytas sėklas.

PRIEŽIŪRA

Koks bebūtų augalas, būtent priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų dideliam derliui užsitikrinti. O priežiūra, ir kaip banaliai nuskambėtų, kaip ir visų augalų, juk tas pats arba beveik tas pats:

• dirvos purenimas,
• mulčiavimas,
• laistymas,
• retinimas,
• kaupimas,
• piktžolių naikinimas,
• kova su ligomis ir kenkėjais.

Sudygę burokėliai lėtai auga. Labai svarbu, kad sudygusio pasėlio pirmą mėnesį nenustelbtų piktžolės, reikėtų nuolat purenti.

Iš kiekvienos burokėlių sėklos paprastai išdygsta po 2—3 daigus, dėl to pa­sėlį reikia retinti. Pirmą kartą retinama, iš­augus 2—3 lapeliams. Tarp augalų palieka­ma po 3—5 cm. Retinant išrautus daigus galima persodinti.

Vėliau retinama dar 2—3 kartus. Po paskutinio retinimo atstumas tarp augalų eilėje turi būti 10 cm. Per vėlesnį retinimą išrautus daigus jau galima vartoti maistui (pvz., barščiams).

Burokėlių daigai pakenčia trumpalaikes šalnas iki – 3 - -4, bet po ilgesnių šalnų tais pačiais metais daug augalų žydi.

LIGOS ir KENKĖJAI

Žalingiausi burokėlių kenkėjai yra pupinis amaras ir runkelinė musė. Retesni kenkėjai yra runkelinės blakės, spragės, skydinukai, matvabaliai. Dažniausios burokėlių ligos burokėlių juodšaknė (diegavirtė) gumbas.

TRĘŠIMAS

Burokėliai tręšiami tik mineralinėmis trąšomis. Šviežiu mėšlu tręšti negalima. Tačiau prastesnes dirvas naudinga patręšti pūdiniu ar kompostuotomis durpėmis. Didžiausias derlius gaunamas patręšus 50 - 60 t/ha gero komposto ir kartu mineralinėmis trąšomis.

Išretintus burokėlius patar­tina papildomai tręšti amonio salietra (10 g į 1 m2). Pasodinti daigai papildomai tręšiami tik prigiję.

• Mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis geriausiai tręšti iš rudens, prieš rudeninį dirvos arimą (į 10 m2 beriama 600 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido).

• Azoto trąšomis tręšiama per du kartus: pusė normos išbarstoma pavasarį, prieš sėją, prieš burokėlių sėją, o likusia dalimi tręšiama vegetacijos metu. (300 g į 10 m2).

• Boro trąšos (10 - 12 kg/ha v.m.), barstomos pavasarį, ruošiant dirvą.

Beje, trešiant burokėlius vertėtų žinoti ir tai:

Nuo didelių azoto normų burokėliai užauga prastesnio skonio, ilgai bręsta, blogai laikosi žiemą, o svarbiausia kaupiasi nitratai.

Būtent burokėliai, yra laikoma, kad yra viena intensyviausiai kaupianti nitratus daržovė. O dideli nitratų kiekiai, susikaupę žmogaus organizme, kenkia kraujodaros ir endokrininiams organams, imunologinėms ir generatyvinėms funkcijoms.

DERLIUS

Beveik trečdalis burokėlių šakniavaisio yra virš žemės, o lapija vegeta­cijos pabaigoje būna jau menka, todėl šakniavai­siai greitai gali apšalti. Iš visų šakniavaisinių daržovių būtent, burokėliai nuraunami pirmiausia (rug­sėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, priklausomai nuo oro). Nuro­vus tuojau nupjaunami arba nusukami lapai, nuvalomos žemės. Nurauti šakniavaisiai ne­turi apvysti, kad geriau laikytųsi.

Raktiniai žodžiai » Augalų auginimas • Burokėliai • Daržovės • Tręšimas •