Valgomasis česnakas – (lot. Allium sativum, angl. garlic, vok. Knoblauch) – tai česnakinių (Alliaceae) šeimos česnakų (Allium) genties augalų rūšis.

Tai ne tik daržovė, kuri pasižymi ne tik ypatingu kvapu, skoniu bet turi ir vaistinių savybių, nuo senų laikų laikoma, kad česnakas – vaistas nuo visų ligų. o maisto pramonėje paplitęs kaip vienas iš populiariausių prieskonių pasaulyje.

Paprastai česnakai yra skirstomi į:

• vasarinius - neformuoja žiedstiebio, tad ir galvutės viduryje nėra stiebelio, yra mažiau derlingi, galvutės užauga mažesnė, tačiau ilgiau išlaiko prekinę kokybę.
• žieminius.

Subrendusioje galvutėje gali būti 5–30 skiltelių, sujungtų plona balta plėvele. Palankiomis sąlygomis laikant, česnakų galvutes galima išlaikyti net iki naujo derliaus. Lapai plokšti, linijiški. Žydi smulkiais žiedais, susitelkusiais skėčiuose. Žiedyne išauga žiediniai pumpurai, kurie sunyksta nepražydę ir susiformuoja svogūnėliai, kurie kartais ir vadinami sėklomis, jų žiedyne gali subręsta net iki 100 sėklų.

Daugiau apie česnakų derliaus ypatumus »

Kuo naudingas česnakas? Valgomasis česnakas liaudies medicinoje »

Vieta - česnakai gana jautrūs, jiems labiausiai palankios atviros - nemėgsta kaimyninių augalų, saulėtos, sausos, apsaugotos nuo šiaurinių vėjų, vietos.

Dirva - geriausiai česnakų auginimui tinka juodžemis, tačiau toleruoja ir purias, vidutinio priemolio ir priesmėlio dirvas, turinčias daug humuso, nes česnakų šaknų sistema yra kuokštinė, tad geriau plėsis ir augs. Česnakus tinka sodinti ten kur pernai augo agurkai, moliūgai, kopūstai, pupelės.

Nepatartina sodinti po svogūnų, porų, bulvių ar pomidorų, nes česnakai gali susirgti fuzarioze (tai grybinis susirgimas, kurio metu sunyksta šaknys, atsiranda rudos dėmės ant laiškų, augalai pamažu sunyksta). Nepatariama sodinti česnakų toje pačioje vietoje daugiau kaip 4 metus (optimaliausias laikas, keisti kas du metus).

Dauginimas - česnakai dauginami skiltelėmis, tačiau gali būti sodinami ir ant žiedstiebio užaugę svogūnėliai, taip vadinami oriniai svogūnėliai.

Česnakų auginimas iš orinių svogūnėlių paruošimas ir sodinimas

Kai žiedstiebio žiedyno apvalkalas trūksta ir oriniai svogūnėliai įgauna spalvą, būdingą tai česnakų veislei, česnakai išraunami, išdžiovinami.
Prieš sėją oriniai svogūnėliai išimami iš žiedyno, atrenkami stambiausi ir pasėjami rudenį maždaug tarp rugsėjo 15 ir spalio 15. Kitais metais iš vieno tokio mažo orinio svogūnėlio liepos mėn. jau būna išaugusi viena skiltelė, kuri pasodinta rudenį, kitais metais išaugins didelę česnako galvutę.

Sodinimas

• Vasarinius česnakus rekomenduojama pasodinti iki balandžio 10 dienos

• Žieminius česnakus rekomenduojama sodinti tarp rugsėjo 15 ir spalio 15, idealu likus 4-6 dienom iki šalčių, tuomet skiltelės spėja įsišaknyti.

• Sodinimui reikia atrinkti sveikas, stambias, dažniausiai išoriniame ropelės rate esančias skilteles, kurios atskiriamos tik prieš pat sodinant.

• Rekomenduojama, skilteles prieš sodinimą 1-2 min. plauti valgomosios druskos tirpale (3 šaukštai - 5 l. vandens), po to 1 min. suberiamos į vario sulfato tirpalą (1 šaukštelis - 10 l. vandens). Po to nenuplautos vandeniu skiltelės ir sodinamos.

• Taip pat, profilaktikai nuo ligų, česnakų skiltelės vieną parą gali būti mirkomos 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale.

• Česnakus geriausia sodinti 10 cm atstumu viena nuo kitos.

• Rudenį sodinti rekomenduojama maždaug 5-8 cm gyliu, o pavasarį maždaug 3-5 cm gyliu.

• Skilteles į dirvą vertėtų neįspausti, o tik sudėti į griovelius, manoma, kad įspaudus sulėtėja šaknų vystymasis, bei skilteles užberti ta pačia dirva ar durpių komposto mišiniu.

• Jei sodinamos ir smulkios skiltelės, jas rekomenduojama sodinti atskirai, nes skirtingų dydžių skiltelės skirtingai ir subręsta.

• Pasodinus rudenį vertėtų apmulčiuoti šiaudingu mėšlu, kad sluoksnis būtų apie 4 – 6 cm, o vasarą pakanka 1,5–2 cm storio sluoksnio, jis apasaugos nuo šalnų, perkaitimo, per didelio vandens išgaravimo, piktžolių. taip pat, gali būti apiberiama ir 2-3 cm pjuvenų sluoksniu, kuris nuimamas pavasarį, kai dirvožemis pradeda atitirpti.

Auginimas

• Sudygus česnakams bei po kiekvieno laistymo patartina papurenti tarpueilius, kad nesusidarytų dirvos plutelė. Purename sekliai, nes šaknys išsidėsčiusios paviršiai.

• Pradėjus augti česnakų lapams, vertėtų pradėti gausiau laistyti, nes česnakai sunaudoja nemažai vandens, todėl, kai tik išsausėja dirva, būtina ją sudrėkinti.

• Česnakai puikiai pakenčia šaltą vandenį, tad galima laistyti nors ir vandeniu iš šulinio, tačiau visus augalus rekomenduojama laistyti nusistovėjusiu vandeniu, laikomu darže vandens talpyklose.

• Česnakus reikia laistyti reguliariai, maždaug kas 5-6 dienas, negailint vandens, tačiau žinoma atsižvelgiant į orus. Daugiausia drėgmės reikia skiltelėms šaknijantis, maždaug dvi savaitės po pasodinimo, intensyviai augant lapams bei formuojantis skiltelėmis. Tad jei šiais periodais truks drėgmės česnakai dideli neužaugs.

• Norint išauginti dideles česnakų galvutes, žiedynkočius kuriuos paprastai išleidžia žieminiai česnakai, vos jiems pasirodžius, reikėtų nulaužti arba nupjauti, paliekant 2-3 cm stiebelį (tačiau lysvėje kelis žiedynkočius vertėtų ir palikti, jie išduos kada imti derlių, beto vertėtų palikti ir "sėklai" - sodinimui).


Tręšimas - česnakai tręšiami gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu. Taip pat, per lapus kompleksinėmis trąšomis, šis tręšimo būdas ypač naudingas, kuomet vegetacijos metu pradeda gelsti lapai.

• Pirmą kartą tręšiame, kuomet augalas turi 3-5 laiškelius.
• Antrą kartą praėjus kelioms savaitėms po pirmojo tręšimo arba kai pradeda formuotis svogūnėlis.
• Paskutinį kartą tręšiame birželio viduryje, kai intensyviai pradeda augti svogūnėliai.

Kodėl pagelsta (džiūna) česnakų laiškai?

• per giliai pasodintos skiltelės. Rudenį reikia sodinti 5-8 cm gyliu, o pavasarį maždaug 3-5 cm gyliu.

• česnakai pasodinti per anksti, rudenį iki šalčių spėjo išleisti daigelius.
• netinkamas laistymas - gegužės-birželio mėnesiai vertėtų laistyti reguliariai ir gausiau.
• jeigu lapai gelsta pavasarį arba vasaros pradžioje - trūksta azoto. Tačiau nevertėtų jomis piktnaudžiauti, nes pertręšti česnakai blogiau laikysis žiemą.
• jeigu lapai gelsta, džiūna liepos pabaigoje ar rugpjūtį - laikas imti derlių, česnakai užaugo ir subrendo.

Derlius

• prieš nuimant derlių, maždaug prieš tris savaites, vertėtų česnakų nebelaistyti.

• paprastai derlius imamas, kai nudžiūna daugiau kaip 2/3 visų lapų, jei nuimsite ankčiau česnakai blogiau laikysis per žiemą bei sunkiau atsiskirs skiltelės, o jei pavėluosite sutrūkinės lukštai ir blogiau laikysis per žiemą, pradės pūti.

• t.p. laiką kasti, gali parodyti palikti keli žiedynkočiai, susprogę jų žiedynai ir parodo, kad laikas imti česnakų derlių.

• nurovus česnakus ir nupurčius žemes, rekomenduojama 6-9 dienas padžiovinti lauke, galima tiesiog surišti į ryšulius ir pakabinami džiūti pastogėje, būtinai pavėsyje, po to pašalinti šaknis (prie galvutės paliekant maždaug 2 cm), nupjauti stiebą su likusiais lapais, atsargiai rankomis nuvalyti išorinius lukštus ir nešti į gerai vėdinamas patalpas, kad baigtų džiūti ropelės.

Laikymas žiemą

• Sėklai skirti česnakai per žiemą laikomos sandėlyje dėžėse arba stelažuose 20–30 cm sluoksniu, ne žemesnėje nei 2 laipsnių žemiau nulio temperatūroje (optimali nuo 0 iki 5 C šilumos).

• Maistui skirtus česnakus galima laikyti ir šiltai.

• Laikymo metu vertėtų nuolat peržiūrėti bei atrinkti ir pašalinti minkštas ar sudygusias ropeles.

[Laima]

Raktiniai žodžiai » Augalų auginimas • Augalų priežiūra • Daržovės • Česnakai • Tręšimas •