Fosforas (P) reikalingas pumpurų formavimuisi, šakniavaisiams ir žydėjimui.

Fosforo derliaus vienetui augalai sunaudoja apie du kartus mažiau negu kalio, tačiau dėl jo trūkumo dažniausiai ir nukenčia. Ypač jam jautrios jaunų augalų šaknys,kurios neišauga, nepaima kitų maisto medžiagų, todėl prastai auga ir antžeminė augalo dalis. Beveik visą fosforą augalai pasisavina intensyviai augdami, vėlaiujo ima labai mažai, o bręsdami ir visai neima. Tuomet į sėklas, grūdus, šakniavaisius ir kitas maistui ar pašarui naudojamas augalų dalis fosdoras pereinaiš lapų, stiebų, kitų vegetatyvinių dalių.

Fosforo trąšos veikia daug lėčiau negu azoto, todėl jos išberiamos prieš sėją, o neretai su kalio trąšomis – rudenį.

Pavasarį, kad pakaktų fosforo dygstantiems ir besivystantiems augalams, kartu su sėkla į eilutes įterpiama apie 50 kg/ha granuliuoto superfosfato. Anksti pavasarį ir ant sniego fosforo trąšų barstyti negalima, kad vanduo nenuplautų. Sunkesnėse ir puveningesnėse dirvose jų beriama daugiau. Geriau patręšti fosforo trąšomis augalai ankščiau subręsta.

Trūkumas:
Jei dirvožemyje trūksta fosforo, augalai lėčiau auga, jų lapai būna smulkesni, ūgliai beveik neauga.

Jei trūksta fosforo, ant augalų lapų atsiranda rausvos dėmės, žiedai pablykšta.

Jei dirvožemyje trūksta ne tik fosforo, bet ir kalio, augalų lapai ir stiebai įgauna violetinį atspalvį.

Perteklius:
Jei dirvožemyje pernelyg daug fosforo, augalai pernelyg greitai sensta, jų žiedai ir vaisiai pernelyg greitai nuvysta, augalai nustoja įsisavinti cinką ir geležį, neįsisavina geležies, todėl augalų lapus pažeidžia chlorozė ir šie pabąla.

M i n e r a l i n ė s  m e d ž i a g o s » azotas • boras • cinkas • fosforas • geležis • kalcis • kalis • magnis • manganas • molibdenas • siera • varis • ĮTRAUKTI naują

Raktiniai žodžiai » Mineralinės medžiagos • Tręšimas •