Siera (S) būtina augalų fotosintezei, kvėpavimui, azoto ir anglies apykaitai, chlorofilo gamybai, vitaminų ir fermentų susidarymui. Ji gerina maisto medžiagų pasisavinimą, ypač azoto, augaluose ir dalyvauja dirvožemio biologiniuose bei cheminiuose procesuose. Pagal fiziologinę reikšmę augalams siera yra vienas iš svarbiausių maisto elementų po azoto, fosforo ir kalio.

Siekdami gausesnio derliaus, ypač jautrių sierai augalų, dirvas vertėtų tręšti sieros turinčiomis mineralinėmis trąšomis: granuliuotu superfosfatu, kalio sulfatu, kalio magnezija ir kitomis.

Beto, vertėtų žinoti kad, purškiant lapus nerūgštinama dirva (kaip naudojant amonio sulfatą).

Iki 30 proc. jos augalai gali paimti iš atmosferos sieros anhidrido pavidalu. Šiuo metu, mažėjant oro taršai, su krituliais patenka ir mažiau sieros.

Rekomenduojama sieros trąšas naudoti profilaktiškai, nes dėl sieros trūkumo atsiradusių augalų pažeidimų pašalinti nebeįmanoma. Kad augalų mityba būtų suderinta, 7–10 kg azoto reikia 1 kg sieros. Rapsams 5–7 kg azoto reikia 1 kg sieros.

Trūkumas:
Jei trūksta sieros, ūgliai ir šaknys nustoja augti, lapai pablykšta, pasidaro šviesūs ir labai susmulkėja. Sieros trūkumo požymiai panašūs į azoto trūkumo požymius, tačiau jie visų pirma išryškėja jaunuose augaluose.

Perteklius:
Rašoma, kad sieros perdozuoti neįmanoma.

M i n e r a l i n ė s  m e d ž i a g o s » azotas • boras • cinkas • fosforas • geležis • kalcis • kalis • magnis • manganas • molibdenas • siera • varis • ĮTRAUKTI naują

Raktiniai žodžiai » Mineralinės medžiagos • Tręšimas •