Ir vaistams ir prieskoniams dažniausiai renkami mairūno lapai, kiek rečiau žiedų pumpurai bei sėklos, nors dažniausiai tiesiog pjaunama visa viršutinė augalo dalis.

• Mairūnai pjaunami prieš pat žydėjimą arba masinio žydėjimo pradžioje, paliekant nuo dirvos 5-6 cm aukščio stiebus. Šiltą vasarą rūpestingai prižiūrimų mairūnų iki rudens užauga antras derlius, kuris pjaunamas prieš stipresnes, šalnas - rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.

• Nuplautas vandeniu mairūnas surišamas nedideliais ryšeliais, pakabinamas tamsoje, gerai vėdinamoje, sausoje, saulės nepasiekiamoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje. Nuo šviesos džiovinama žolė patamsėja, beveik pajuoduoja visos žalios spalvos dalys, ir žaliava praranda ne tik prekinę išvaizdą, bet savo vertingąsias savybes.

• Išdžiovinus lapukai nubraukiami nuo stiebelių, stiebeliai išmetami.

• Džiovintas mairūnas laikomas tamsoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose.

• Išdžiovintą mairūną rekomenduojama naudoti ne ilgiau kaip 2 metus, optimaliausias variantas - iki sekančio derliaus.