Gėlynas » Gėlių auginimo balkonuose ypatumai

Gėlėti balkonai | 5

Tiek balkono, tiek lodžos nors vienas kraštas turi būti atviras. Gėlių dėžes, lovelius, krepšelius ar kitus indus galima išdėstyti įvairiame aukštyje - tik svarbu, kad gėlės neužstotų lango ir neužimtų daug vietos balkone.

Jeigu balkonas į rytų ar šiaurės pusę, nepatartina jo gausiai želdinti net ir unksminiais augalais, jei į pietų ar vakarų pusę - galima sodinti vijoklinius augalus. Jiems iš kartelių ar vielos padaroma atrama, kuri sujungiama su aukščiau esančiu balkonu. Tada vijokliniai augalai pridengia balkoną nuo tiesioginių saulės spindulių.

Kai balkonas ažūrinis, loveliai gėlėms statomi arba kabinami apačioje ir sodinamos aukštyn lipančios gėlės. Uždaruose balkonuose loveliai tvirtinami aptvėrimo viršuje ir sodinamos svyrančios ar besidriekiančios gėlės.

Poilsio zonoje, kurioje pastatyti baldai, gėles geriausiai sodinti loveliuose. Jie tvirtinami prie atramos iš išorinės balkono ar lodžos pusės. Prie šoninės lodžos sienutės, aukščiau sėdinčio žmogaus galvos, galima pakabinti nedidelius gėlių krepšelius ar kitus plokščiašonius indus su gėlių kompozicijomis, toje dalyje, kur nevaikštoma, ant grindų sustatyti daugiau indų ar lovelių, komponuojant lapines, žydinčias ir vijoklines gėles. Individualių namų balkonuose, kur daugiau vietos, augalai (oleandrai, agavos, azalijos ir kt.) išnešami iš patalpos. Pageidautina, kad balkonų loveliai visame namo fasade būtų nudažyti daugiausiai dviem spalvomis.

Galima išnaudoti ir kelių sujungtų balkonų vertikalias sieneles.

Parenkant gėles, būtina atkreipti dėmesį į dekoratyvines jų savybes - žiedų ir lapų spalvas, aukštį, formą, žydėjimo trukmę ir kt.

Gėlės tinkančios balkonams »

Žiedų spalvos turi derintis viena prie kitos, taip pat ir prie aplinkos: pastatų sienų, balkonų atitvarų, grindinio spalvos ir kt..

Gražius derinius gausime komponuodami pagrindines spalvas, t.y. mėlyną su raudona, raudoną su geltona, geltoną su mėlyna arba visas tris kartu. Svarbu ir spalvų sodrumas. Sodrios spalvos išraiškingesnės, gyvesnės, blankios - minkštesnės, švelnesnės.

Žalia spalva - pati ramiausia, pasyviausia, geriausiai jungianti kitų spalvų derinius. Būtent dėl to balkonų ar lodžų turėklus bei gėlių lovelius dažyti rekomenduojama žalia spalva.

Šviesių spalvų gėlės išdėstomos prieš tamsias, šiltų spalvų - prieš šaltas, tarp kontrastuojančių spalvų turi būti pusiausvyra, pavyzdžiui, hibridinė petunija (raudonos spalvos žiedais) ir gvazdikinis serentis (geltonos spalvos žiedais).

Svarbu ir augalų aukštis. Aukštesnės gėlės sodinamos lovelio centre ar sienos pusėje. Žemos tinka aprėminti iš keturių pusių kompoziciją arba iš matomosios pusės kraštą.

Vazonus arba kitus indus reikia sustatyti taip, kad priekyje stovinčio indo gėlės dengtų toliau esantį indą, o kraštinėje eilėje augtų vijokliniai, svyrantys augalai ir indo priekyje nesimatytų.

Aukštesnių gėlių nedekoratyvūs kotai pridengiami žemesnėmis gėlėmis, pavyzdžiui, hibridinės petunijos - paprastosiomis lobelijomis, juostuotosios pelargonijos - gvazdikiniais serenčiais.

Parenkant augalus balkonams, svarbu žinoti jų žydėjimo laiką ir trukmę. Balkonuose gėlės gali žydėti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Atšilus žemei, sodinkime žydinčias raktažoles, saulutes, našlaites. Loveliuose gali pražysti įvairios svogūninės gėlės: tulpės, narcizai, krokai. Joms nužydėjus, galima sodinti vasarą žydinčias gėles: vienmetes arba kai kurias kambarines vazonines.

Sėti tiesiog į lovelius patariama persodinimo nemėgstančius vienmečius vijoklius: didžiąsias nasturtes, kvapiuosius pelėžirnius, raudonžiedes pupeles, pelėvirkščius sukučius.

Mėgstamos balkoninės gėlės - visžydės begonijos, hibridinės petunijos, darzeliniai šalavijai, didieji žioveiniai, meksikiniai žydrūniai - sodinamos daigais, nes jų ilgas vegetacijos periodas: nuo pasėjimo iki žydėjimo praeina 70-100 dienų.

Iš kambarinių vazoninių žydinčių gėlių populiariausios pelargonijos, lantanos, fuksijos.

Rudenį gražiai atrodys žydinčios chrizantemos.

Žiemą balkonus galima papuošti pušų ir eglių šakomis.

Jeigu norite turėti tvarkingą, gražiai apželdintą balkoną, visus metus privalote nužydėjusius augalus laiku pakeisti gražiai žydinčiais augalais.

Didelę reikšmę gėlių kompozicijai turi augalo forma ir faktūra.

Apie formą galima spręsti iš išvaizdos. Vieni augalai auga kupsteliais, kiti - besidriekiančiais ūgliais, nusvirusiomis šakomis, vieni yra smulkūs, kiti - stambūs.

Dideliuose balkonuose kaip akcentas gali būti išnešti iš kambario dideli augalai, pavyzdžiui, agavos, mirtos, filodendrai.

Į lovelius, vazonus ar ki­tus indus kartu sodinti galima tik tuos augalus, kurių augimo sąlygos panašios (dirvos, šviesos, drėgmės atžvilgiu).

Beveik visos vienmetės, taip pat priklausančios astrinių, gvazdikinių, bastutinių, storalapių šeimoms gėlės auga tik saulėtoje vietoje.

Unksminių gėlių yra mažiau. Tai dažniausiai vėdryninių, lelijinių, raktažolinių ir kt. šeimų augalai.

Optimali temperatūra - kiekvienas augalas turi temperatūros optimumą. Esant per aukštai ar per žemai temperatūrai, augalai blogai auga. Mūsų sąlygomis lauko gėlių sėklos pradeda dygti, esant temperatūros minimumui 3-8 C, o geriausiai šios gėlės auga, kai yra apie 20-25 C. Dėl šių sąlygų tiesiai į lovelius galima sėti ne tik anksčiau išvardytas vienmetes vijoklines gėles, bet ir serenčius, medetkas, klarkijas, lobularijas, rudgrūdėles.

Kai kurie šilumą mėgstantys augalai žiemoja patalpose. Tai gumbasvogūninės, šakniagumbinės gėlės: jurginai, montbretės, gumbinės begonijos, kardeliai ir kt. Šios gėlės, pasibaigus pavasario šalnoms, sodinamos į balkonų lovelius ar didesnius pastatytus balkone ant grindų indus.

Kartais balkonuose mėginama auginti rožes ar raganes, vijoklinius sausmedžius, vynmedžius, taip pat visžalius augalus. Visi šie augalai sodinami į medinius kubilus ar kitokius didesnius indus. Tai įdomus, tačiau daug rūpesčių sukeliantis darbas: dėl stiprių šalčių žiemą žemė induose peršąla ir augalai sunyksta. Geriausia indus su augalais įnešti į rūsį.

Lietuvos sąlygomis vijoklinius sumedėjusius augalus rekomenduojama sodinti į gruntą prie namo sienos, o jų greitai augančius stiebus nukreipti link balkono, kurį norime apželdinti.

Ypač temperatūrai reiklios tropinių ir subtropinių kraštų gėlės. Tropinės patalpose auginamos ištisus metus, o subtropinės - nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio, vasarą jos gali būti ir lauke. Šiomis gėlėmis galima papuošti balkonus. Jos sustatomos ant specialiai įrengtų lentynėlių arba su puodeliais įstatomos į lovelius, o tarpai tarp puodelių užberiami drėgnomis durpėmis ar užkemšami samanomis. Balkonuose gerai auga palmės, įvairūs sukulentai, kaktusai, araukarijos, smidrai, lamstai, azalijos, zebrinos, filodendrai ir kt.

Nepatartina į balkonus išnešti tropinių gėlių: anturių, difenbachijų, fitonijų, krotonų, pilėjų, paparčių, sanpaulijų ir kai kurių kitų, sauso oro nemėgstančių augalų.

Gėlės balkonuose į lovelius ar kitus indus sodinamos ūkanotą dieną arba vakare, kol prigyja, jas reikia laistyti, purkšti, laikyti pavėsyje.

Karštomis vasaros dienomis, esant sausam orui, auginami balkonuose augalai reikalauja daug vandens. Žemė lovelyje nuolat turi būti drėgna, bet ne šlapia.

Vandens augalams reikia maisto medžiagoms paimti, jų apykaitai ir temperatūrai reguliuoti. Ypač daug drėgmės reikalauja paunksmę mėgstančios gėlės, pasodintos saulėkaitoje.

Gėles balkone geriausiai laistyti anksti ryte, prireikus ir vakare, nes laistomos per karščius jos šunta. Rytais rekomenduojama augalus nupurkšti; gėlėms laistyti skirtas vanduo turi būti vos rūgštus arba neutralus (pH 6-7); netinka vandentiekio chloruotas ir daug kalcio ir magnio druskų turintis šulinio vanduo.

Vienas svarbiausių būtinų augalams aplinkos veiksnių yra oras. Visi augalo organai kvėpuoja.

Parinkdami augalus balkonams ar lodžoms apželdinti turime atkreipti dėmesį ir į oro užterštumą. Praktika parodė, kad dideliuose pramoniniuose miestuose, kur daug transporto, visžaliai augalai ne tokie atsparūs negu lapuočiai.

Iš gėlių užterštą orą labiausiai pakenčia žydrūniai, kochijos, petunijos, šilokai, serenčiai, verbenos, alternanteros, žioveiniai, eševerijos. Mažiau atsparūs užterštam orui jurginai, kanos, našlaitės, saulutės, neužmirštuolės, šalavijai, chrizantemos, tikrieji gvazdikai, irezinės, leukonijos, pelargonijos, skaisteniai. Labiausiai jautrios gėlės - ratiliai, sprigės, visžydės begonijos, kiniški gvazdikai, nasturtės, paprastosios lobelijos, kvapieji pelėžirniai, santolinos, raudonžiedės pupelės, vienmečiai flioksai, gvaizdūnės.

Žemės paviršių gėlių loveliuose būtina nuolat purenti, nes supuolusioje dirvoje susilaiko vanduo, o per susidariusią kietą žemės plutą augalų šaknys negaus pakankamai oro.

Maisto medžiagos tiesiogiai veikia augalų augimą ir vystymąsi, todėl pasodintus balkone augalus reikia kelis kartus papildomai patręšti pakaitomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Gėlės tręšiamos kas dvi savaitės, praėjus 3-4 savaitėms po pasodinimo. Negalima tręšti perdžiūvusių augalų - pirmiau juos palaistykite. Laistydami trąšų tirpalais, stenkitės neaplieti lapų ir žiedų.


Raktiniai žodžiai » Gėlės balkone • Gėlių auginimas •

 Taisyti | Papildyti  



GYVENKIME sveikai, gražiai, spalvotai, patogiai, aktyviai, skaniai, draugiškai, stipriai, etiškai, linksmai, pokštaudami, grybaujant, sapnuojant, su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu :)

Ką išduoda pati gamta?

• Jei rugpjūtį išskrenda gervės - bus ankstyva žiema.

• Koks rugpjūtis - toks vasaris.

• Jei rugpjūčio pradžioje griaudėja kelias dienas iš eilės - ruduo bus šiltas ir ilgas.

• Jei rugpjūčio pradžioje dažnai griaudėja - sakoma jog šieno pakaks visai žiemai.

• Jei gandrai per šv. Baltramiejaus dieną (rugpjūčio 24 d.) išskrido - bus ankstyvas ruduo, žiema.

• Jei gandrai išskrenda prieš rugsėjo 1 - tikėtina, kad ruduo bus šaltas.

• Jei pirmosiomis rugpjūčio dienomis lyja nuo pat ryto - rudens pradžia bus lietinga, jei lyti pradeda nuo vidurdienio - lietingas bus rudens vidurys, o jei artėjant vakarui - rudens pabaiga bus lietinga.


© 2oo8-2024. Laima&LS. Kontaktai. Paskutinis atnaujinimas: 2024-05-29  Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas