Scylė (Scilla) - tai smidrinių (Asparagaceae) augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės su pamatiniais linijiškais lapais. Jų žiedai sukrauti kekėse. Vaisius – tribriaunmė dėžutė su sėklomis, kurias dažniausiai išplatina skruzdėlės. Gentyje yra apie 90 rūšių, žiedai gali būti ne tik mėlynos, bet ir baltos, alyvinės, purpurinės, rožinės, žydros spalvos.

Lietuvoje dažniausiai auginama, ankščiausiai iš visų scylių, žydinti Sibirinė scylė. Priklausomai nuo rūšies scylės gali žydėti nuo kovo iki birželio mėnesio, taip pat yra veislių kurios žydi net ir rudenį ar vasaros pabaigoje.

• Sibirinė scylė (Scilla siberica) - daugiametė, svogūninė gėlė, viena iš ankstyviausių iš visų scylės rūšių, maždaug 10-20 cm aukščio, lapai pamatiniai, linijiški, liauni, tamsiai žali. Iš 1 svogūno išauga 1—3 stiebai su žiedais, žydi kovo – balandžio mėnesiais, pradžioje varpelio formos, vėliau žvaigždiškais, žydrai mėlynais žiedais, kurie susitelkę kekės pavidalo žiedynuose grupėmis arba pavieniui. Priklausomai nuo oro sibirinė scylė gali žydėti maždaug dvi savaites, kuo žydėjimo metu vėsiau - tuo ilgiau žydi. Po žydėjimo augalas sunyksta. Tinka sodinti į vazonus pražydinimui žiemą. Lietuvoje labai dažna..

Sibirinė scylė | Nuotraukos autorius Laima, walnuts.lt

• Dvilapė scylė (Scilla bifolia) - maždaug 10—20 cm aukščio, turi 2 (retai 3) linijiškus, pamatinius žalius lapus, žydi kiek vėliau už sibirinę, maždaug balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, apie dvi savaites, stiebai statūs, nešakoti, rudos spalvos, žiedai sudaro žiedynus - kekes iš 3—10, kartais 15 žiedų, nukreiptų į viršų, priklausomai nuo veislės spalva gali būti balti, šviesiais rožiniai, melsvai violetiški, žydri..

Dvilapė scylė | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

• Paprastoji scylė (Scilla litardierei arba Scilia pratensis) - dar vadinama pievinė scylė, maždaug 30-40 aukščio, žiedkočiai bei žiedyno ašis yra mėlynai violetiniai, žydi gegužės - birželio mėnesiais, viena iš scylių rūšių kurios puikiai auga rūgščioje dirvoje, žiedai maždaug po 40 susitelkia kūgiškai, šiek tiek panašūs į hiacintų žiedynus, spalva mėlyna, žydra arba mėlynai violetinė..

Paprastoji scylė | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

• Nuostabioji scylė (Scilla amoena) - arba dar vadinama gražioji scylė, kilusi iš vakarų azijos, maždaug 15-25 cm. aukščio, lapai šviesiai žali, jų dažniausiai būna 4-5, apačioje dažnai būna rusvi, iš vieno svogūnėlio išauga 1-3 žiediniai stiebai, žydo kovo - gegužės mėnesiais.

Nuostabioji scylė | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

• Pietinė scylė (Scilla peruviana) - dar vadinama Peru hiacintas, graži, bet sunkiai pas mus žiemojanti didžiųjų scilių rūšis, spalva įvairuoja nuo baltos iki šviesiai arba tamsiai mėlynos arba violetinės spalvos, žiedai susitelkia į piramidinį žiedyną, kurį gali sudaryti net iki 100 žiedų.

Pietinė scylė | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

• Rudeninė scylė (Ssilla autumnalis arba Prospero autumnale) - pirmiau už lapus išauga 5-6 žiediniai stiebai, žiedai susitelkę į žiedynus, kurį gali sudaryti 6-20 ar net 40 baltų ar alyvių žiedų, pradeda žydėti rrugpjūčio pabaigoje ir žydi iki saplio ar dar vėliau. Lietuvoje retai auginama.

Rudeninė scylė | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

• Miščenko scylė (Scilla mischtschenkoana) - dar vadinama Tubergeno scylė, maždaug 10-12 cm aukščio, išauga 1-3 žiediniai stiebai, ant kurio būna 2-5 žiedai sususitelkia į žiedynus, šviesiai melsvi arba beveik balti, žiedkočiai bei žiedyno ašis dažnaisiai yra mėlynai violetinio atspalvio. Žydi kovo - balandžio mėnesiais, apie 2-4 savaites.

Miščenko scylė | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

• Rozeno scylės (Scilla rosenii) - dar vadinama ciklameninė scylė, maždaug 10–18 cm aukščio, su 2-4 žaliais lapais, dažniausiai išauga vienas (kiek rečiau 2) žiedinis stiebas, kurio viršūnėje susiformuoja vienas žiedas, žydi balandžio - gegužės mėnesiais, maždaug 12—15 dienų.

Rozeno scylės | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

• Ispaninė scylė (Scilla hispanica, Hyacinthoides, ispaniškasis endimionas, ispaninis hiacintas) - dabar vadinama Ispaninė linksmė, maždaug 25-40 cm. aukščio, tai pavasarį, gegužės - birželio mėnesiais, žydinti svogūninė, smidrinių (Asparagaceae) augalų genties gėlė, žydi alyvinės, levandų, baltos, rausvos ar mėlynos spalvos, varpelio formos žiedais, kurie būna susitelkę, po 10-15 nusvirusių žiedų, į retą kekę. Nuskinta gali žydėti net iki 15 dienų. Beto, tai viena iš scylių rūšių kurios puikiai auga rūgščioje žemėje.

Ispaninė scylė | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

• Liucilinė scylė (Scilla luciliae, Chionodoxa luciliae) - dar vadinama liucilinė sniegžydrė arba šviesioji sniegžydrė, maždaug 12—25 cm aukščio, žydi gegužės - birželio mėnesiais, baltais, melsvais, rausvais ar violetiniai mėlynais su baltu centru, žvaigždiškais, kvepiančias žiedais, susitelkusiais žiedynais po 5-7 žiedus, žydi maždaug 20-25 dienas. Lapai pamatiniai, linijiški, užauga kartu su žiedais ir jų iš vieno svogūnėlio dažniausiai būna tik du, kiek rečiau trys.

Liucilinė scylė | Nuotraukos šaltinis: wikipedia

Raktiniai žodžiai » Augalų rūšys • Scylės •

 Taisyti | Papildyti