Baltoji snieguolė (Galanthus nivalis) – dar vadinama sodo snieguole, tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos anksti pavasarį, pražystanti, dažnai pradeda žydėti tirpstant sniegui, daugiametė gėlė, kilusi iš pietinės Europos dalies (Viduržemio jūros regiono, Balkanų), bet natūralizuota praktiškai visoje Europoje, Lietuvoje labai dažna.

• Baltasias snieguoles tinka sodinti derinant su krokais, scylėmis, žibutėmis, žydrėmis, kalnų ciklamenais.

• Baltosios snieguolės tinkamos pražydinti žiemą.

• Snieguolės nėra reiklios dirvožemiui, tačiau blogai auga ir sausose ir šlapiose dirvose.

• Snieguolės geriausiai augs saulėtoje vietoje.

• Snieguolės svogūnėliai sodinami rugsėjo mėnesį, gražiau atrodys pasodintos grupelėmis iki 10 svogūnėlių, maždaug apie 10 cm gyliu.

• Paprastai žydi tie svogūnai, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 1 cm.

• Kai nudžiūva lapai, snieguoles vertėtų mulčiuoti durpėmis arba lapinės žemės ir durpių mišiniu, naudinga pabarstyti ir kaulamilčių.

• Snieguoles vertėtų toje pačioje vietoje laikyti ne ilgiau kaip 7 metus.

• Snieguolės persodinamos, kai peržydi ir dar būna nevisiškai nudžiūvę lapai, iškasama , keras išskirstomas maždaug po 3—4 svogūnėlius, ir vėl sodinama.

• Jei snieguolių svogūnėliai bus laikomi iki rudens, jie iškasami kai nudžiūva visiškai lapai, svogūnėliai išdžiovinami, nuvalomi ir laikomi sausoje vietoje, į žemę sodinami rugsėjo - spalio mėnesiais.

• Snieguoles galima dauginti ir sėklomis, jos paprastai būna itin daigios, subręsta maždaug birželio pabaigoje, iš kart ir sėjamos, dažnai netgi pasisėja ir pačios. Pražysta po 4-5 metų.

Raktiniai žodžiai » Augalų priežiūra • Snieguolės •