Žydrė (Muscari) tai smidrinių (Asparagaceae) augalų genties nereikli, dekoratyvi, daugiametė gėlė, maždaug 1030 cm aukščio. Gentyje yra apie 50 rūšių, kurios praktiškai skiriasi tik žiedų spalva ar atspalviu, žiedų skaičiumi žiedyne bei žiedyno forma. Žiedai maži, kvapūs, sukrauti cilindriškuose ar kūgiškuose žiedynuose.
Smulkiažiedė žydrė (Muscari botryoides) - 2-6 lapai, linijiški, latakiški, žali, maždaug 10-25 cm. ilgio ir iki 8 mm pločio. Žiedynkočiai išauga maždaug 10‒12 cm aukščio. Žiedai susitelkia į 2‒3 cm ilgio kekes. Kekės viršuje žiedai šviesesni, žemiau tamsesni, priklausomai nuo veislės gali būti mėlyni, šviesiai melsvi, netgi visiškai balti, violetinio atspalvio Žydi gegužės mėnesį.
Smulkiažiedė žydrė | Nuotraukos šaltinis Wikipedia
Armėninė žydrė (Muscari armeniacum) - tai viena iš dažniausiai auginamų Lietuvoje, mėgstama ne tik gėlynuose, bet dažnai sodinama ir kapinėse. Paprastai 3‒7 lapai, linijiški, pilkšvai žali, maždaug 15‒20 cm ilgio, viršuje nusmailėję. Žiedynkočiai dažniausiai lapų aukščio ar šiek tiek aukštesni, žiedai susitelkę į pailgos kekės formos žiedynus. Žydi balandžio pabaigojegegužės mėnesį, maždaug 3-4 savaites. Priklausomai nuo veislės, žiedai gali būti mėlynai violetiniai, balti šviesiai rožiniai, mėlyni, mėlyni su baltais krašteliais, taip žiedai gali būti ir pilnaviduriai bei kvepiantys arba ne..
Armėninė žydrė | Nuotraukos šaltinis Wikipedia
Kekinė žydrė (Muscari racemosum arba Muscari muscarimi) - svogūnėliai didesni nei kitų rūšių, 2‒6 lapai, linijiški, žali, maždaug 10‒12 cm ilgio. Žiedynkočiai dažniausiai lapų aukščio ar šiek tiek aukštesni, žiedai kvepiantys, susitelkę į maždaug 3‒6 cm ilgio kekes, kurios viršuje žiedai šviesesni - šviesiai melsvos spalvos, žiemiau tamsesni - tamsiai violetiškai mėlyni. Žydi balandžio gegužės mėnesiais.
Kekinė žydrė | Nuotraukos šaltinis Wikipedia
Muscari macrocarpum | Nuotraukos šaltinis Wikipedia
Tubergeno žydrė (Muscari aucheri, Muscari tubergenianum) - kilusi iš Turkijos. 23 lapai, linijiški, pilkšvai žali, maždaug 1217 cm ilgio ir 0.81.7 cm pločio. Žiedynkotis, paprastai žemesnis už lapus, maždaug 1520 cm aukščio. Žiedai žiedynų apačioje ryškiai mėlyni su baltais atsilošusiais danteliais, pačių viršutinių žiedų kuokštas žiedynuose dažniausiai šviesiai mėlynas. Žydi balandžio pabaigoje - gegužės mėnesiais.
Tubergeno žydrė | Nuotraukos šaltinis Wikipedia
Plačialapė žydrė | Nuotraukos šaltinis Wikipedia
Pseudomuscari azurea (sin. Muscari azureum) - dažnai vadinamas tiesiog žydruoju hiacintu, biologiškai šiaip dabar nepriklauso žydrėms (ankščiau buvo išskiriama kaip atskira žydrės rūšis), bet liaudiškai dažniausiai priskiriama ir laikoma žydre, nors nuo žydrių skiriasi žiedo forma, žydrių žiedeliai baigiasi susiaurėjimu. Kilusi iš Turkijos. Žydi anksti, dažniausiai kai tik nutirpsta sniegas, pirmiausiai išauga žiedkotis ir pradeda žydėti, ryškiai mėlynais (nors yra ir beveik baltažiedės), varpelio formos, be susiaurėjimo, žiedais su tamsesniai dryžiais, susitelkusiais į žiedynus. Bežydint užauga ir 2-3, pilkai žali lapai.
Pseudomuscari azurea | Nuotraukos šaltinis Wikipedia
Kuoduotoji žydrė | Nuotraukos šaltinis Wikipedia
Raktiniai žodžiai » Augalų rūšys Žydrės
Pagal paskutinę rugpjūčio dieną yra sprendžiama apie žiemos orus, tikėtina kokia bus paminėta diena - tokia bus ir žiema.
Rugpjūčio mėnesio pabaigoje išskrendančios gervės - žada būsiant šaltą žiemą, po jos - šaltą vasarą.
Jei gandrai per šv. Baltramiejaus dieną (rugpjūčio 24 d.) išskrido - bus ankstyvas ruduo, žiema.
Jei rugpjūčio pradžioje dažnai griaudėja - sakoma jog šieno pakaks visai žiemai.
Perkūnija, dažni škvalai rugpjūčio mėnesį pranašauja giedrą rudenį.
Jei gandrai išskrenda prieš rugsėjo 1 - tikėtina, kad ruduo bus šaltas.
Ankstyvas šerkšnas vasaros pabaigoje žada gausų kitų metų derlių.