Nuostabioji velvičija (lot. Welwitschia mirabilis) – gnetūnų (Gnetophyta) skyriaus, monotipinės velvičinių (Welwitschiaceae) šeimos plikasėklis augalas. Auga Namibo dykumoje (Namibijoje ir Angoloje).

Velvičija išauga iš trumpo, storo, medingo kamieno. Turi tik du lapus kurie pastoviai auga iš pagrindo bei ilgą liemeninę šaknį. Lapai pradeda augti tuoj išdygus daigui ir auga visą augalo gyvenimą (pasiekia 2–4 m ilgį, 1-2 m plotį), pasenę suplaišioja. Šie lapai per metus užauga 5-8 cm.

Didžiausi žinomi lapai buvo 8,2 m ilgio ir 2 m pločio.

Iš augalo pagrindo išauga ūgliai su nedideliais strobilais (kankorėžiais) – vyriškais ant vieno augalo, moteriškais ant kito. Juos apdulkina vabzdžiai.

Velvičija auga dykumoje, prisitaikiusi prie karšto ir sausringo klimato, drėgmę gauna iš ryto rasos (lapai turi itin daug žiotelių). Nors augalo amžių nustatyti sunku, manoma, kad jis gali augti daugiau nei 1000 metų. Auga labai lėtai. Nuostabioji velvičija laikoma gyvąja fosilija.

Augalas pavaizduotas Namibijos herbe ir yra griežtai saugomas. Rūšis pavadinta austrų botaniko Friedrich Welwitsch garbei.