Palangos botanikos parkas vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Įkurtas jis šventojo Birutės miško teritorijoje ir ilgą laiką vietinių gyventojų Birutės parku vadintas. Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895-1898 metais Šventojo Birutės miško teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897-ieji metai.Plotas 101,3 ha. Iš jų medynai 60 ha, pievos 24,5 ha, gėlynai 0,5 ha, vandens telkiniai 1,16 ha.
Suprojektavo garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (1840-1911) kartu su sūnumi Renė (1867-1942) ir belgų sodininku Buisenu de Kulonu (Buyssen de Coulon).
1935 m. sudaryta parko šiaurės rytinės dalies išplanavimo naujasis projektas.
1958 m. paskelbtas Lietuvos teritorijoje saugomų 194 parkų sąrašas. Jame įrašytas ir Palangos parkas.
1960 m. gegužės 14 d. priimtas buvusios LTSR MT nutarimas Dėl Palangos botanikos parko įsteigimo.
1963 m. paskelbti 24 Lietuvos respublikinės reikšmės paminklai, į kurių sąrašą įtrauktas ir Palangos botanikos parkas.
2013 metais sodas buvo rekonstruotas iš Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Botanikos sodo teritorijoje yra aštuoni įvairios paskirties pastatai, apie pagrindinius rūmus, kuriuose veikia Gintaro muziejus, rekonstruojant buvo suplanuotos erdvės: prieš šiaurinį fasadą - didysis parteris su gėlynais, fontanu ir laiminančio Kristaus skulptūra, iš pietų pusės rūmus juosia rožynas, kuris laiptais sujungtas su rūmų terasomis.
Plotas 101,3 ha. Iš jų medynai 60 ha, pievos 24,5 ha, gėlynai 0,5 ha, vandens telkiniai 1,16 ha. Rytinėje parko pusėje sovietmečiu buvo pastatyta oranžerija, kurioje auga apie 200 rūšių retų augalų.
www.pgm.lt/Parkas/turinys.htm
Lietuvos ir pasaulio botanikos sodai
Raktiniai žodžiai » Botanikos sodai