Gerbera (Gerbera) astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis, pavadinta vokiečių botaniko ir gydytojo Traugott Gerber (1710 1743) garbei. Pirmasis mokslinis gerberos aprašymas buvo paskelbtas 1889 metais, J. D. Hooker Curtis botanikos žurnale. Lietuvoje gerberos auginamos šiltnamiuose, kambariuose, oranžerijose kaip dekoratyviniai daugiamečiai augalai, užaugantys iki 80 cm aukščio ir apie 30 40 cm pločio.
Gerbera yra gan lepi aplinkai, ir dažniausiai tik įgudusiems ar perpratusiems gerberių auginimo subtilybes, pavyksta ją išlaikyti gražią, ilgiau nei metus.
Gerberą papraščiausia pasidauginti dalijant 3-4 metų krūmą, ir geriausiai taip dauginti balandžio - gegužės mėnesiais. Parenkamas sveikas ir žydintis gerberos krūmas, atsargiai nuvalomos žemės, nuplaunama, peiliu keras supjaustomas taip, kad kiekviena dalis būtų su ūgliuku ir gerai išsivysčiusiomis šaknimis, pjūvių vietos pabarstomos medžio anglimi ir pasodinamos į durpių ir pūdinio mišinį (1x1).
Gerbera gali būti dauginama ir sėklomis, sėklos išlieka gyvybingos apie 6 mėnesius, sudygsta maždaug per 7-10 dienų, pražysta, maždaug nuo sėjos, praėjus 10-11 mėnesių, sėjama liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Gerberos sėklos sėjamos į nukalkintas durpes (pH 6-6,5) ir užbarstomos plonu sluoksniu smėliuk, po kelių savaičių reikia išpikiuoti, o su 5-6 lapiukais jau galima sodinti ir į vazonus ar į numatytą vietą.
Gerbera geriausiai augs labai šviesioje vietoje su išsklaidyta šviesa, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių bei skersvėjų. Ryški pietų saulė gali nudeginti lapus, o va rytais ir vakarais gerberai patiktų gauti saulės šviesos.
Žiema, maždaug spalio - kovo mėnesiais, būtinas papildomas apšvietimas. Jei gerberai truks šviesos - rečiau džiugins arba visiškai nepradžiugins žiedais.
Auginant gerberą svarbi ir aplinkos temperatūra, tai šilumą mėgstantis augalas, optimali temperatūra gerberai nuo +18 iki +26 laipsnių temperatūros, o naktį +16 - +18 laipsnių. Ramybės periodu ne mažiau nei +10 laipsnių. Gerbera itin nemėgsta didelių temperatūrų svyravimų.
Gerberos geriau augs šiek tiek rūgščiame, bet derlingame, lengvame, gerai praleidžiančiame vandenį ir orą, dirvožemyje, su geru drenažu.
Gerbera turėtų būti pasodinta taip, kad lapų skrotelė būtų iškilusi apie 1 cm virš žemės, priešingu atveju gali įsimesti puvinys, blogiau žydės ir apskritai blogai augs.
Vasarą gerbera puikiai auga ne tik vazonuose bet ir gėlynuose, atvirame grunte, neužmirkstančioje vietoje. Tik vertėtų laiku atsinešti į kambarį, nors radau wikipedijoje.. kad gerbera pakenčia iki -6 laipsnių temperatūrą, bet čia turbūt dar ir priklauso nuo veislės, tad geriau jau nerizikuoti..
Šiaip, nors gerberos priskiriamos prie daugiamečių augalų, bet jų krūmukus vertėtų atnaujinti kas 3 metus, nes pradeda mažėti žiedinių stiebų formavimasis.
Gerbera laistoma dažnai, bet saikingai, reikėtų neleisti dirvožemiui vazone perdžiūti, geriausiai laistyti rytais. Beto laistant, vertėtų apsaugoti lapus, ypač rozetės centrą, nuo vandens bei nepalikti vandens indelyje po vazonu, kad nepradėtų pūti šaknys, permirkusioje dirvoje augalas gali ir pražūti arba gali užsikrėsti grybelinėmis ligomis. Trūkstant drėgmės, gerbera išaugina smulkesnius ne tik žiedus, bet ir žiedynkočiai būna gležni bei kreivi.
Augimo metu, pavasarį ir vasarą gerberos yra tręšiamos kambarinių ar žydinčių augalų trąšomis, maždaug vieną kartą į mėnesį, jei gerbera gausiai žydi, kas dvi savaites. Rudenį ir žiemą gerberos netręšiamos, tik jei papildomai neapšviečiamos.
Po pasodinimo ar persodinimo, gerbera pradedama tręšti ne ankščiau kaip už mėnesio, jau gerai prigijus ir pradėjus augti naujiems lapams.
Kai gerbera peržydi ar žiedai pradeda jau vysti, tikslinga stiebus pašalinti, nelaukiant kol visiškai nudžius - tai skatina formuotis naujiems žiedams.
Po žydėjimo periodo, rudenį ir žiemą, gerberą vertėtų perkelti į vėsesnę patalpą, ypač jei negalite užtikrinti pakankamai ryškios šviesos, apie 12-14 val. per parą.
Jei gerbera auga labai vešliai, formuoja daug lapų - tikslinga dalį išorinių (kraštinių) lapų pašalinti, kad išaugintų daugiau žiedų. Negalima šalinti vidinius, esančius rozetės centre, tuomet gausite atvirkštinį rezultatą - sumažės žiedų.
Gerberas gali užpilti visa aibė kenkėjų ir ligų:
šiltadaržinis baltasparnis (gelsta lapai) - kovojama pasitelkiant insekticidus.
voratinklinės erkutės (atsiranda voratinklių) - kovojama pasitelkiant insekticidus.
šiltadaržinis tripsas - kovojama pasitelkiant insekticidus.
amarai - kovojama pasitelkiant insekticidus.
septoriozė (ant lapų juodos dėmės) - kovojama fungicidais.
botrytiozė (pavandenijusios dėmės, kurios pūva, apsitraukia pelėsiu) - kovojama fungicidais.
alternariozė - kovojama fungicidais.
askochitozė - kovojama fungicidais.
Jei gerbera blogai auga, greit išdžiūsta žemė, atrodo nesveikas, gali būti, kad reikia ją persodinti į šiek tiek didesnį, maždaug 2-3 cm platesnį, vazoną.
Persodinant gerbera, nereikėtų ardyti šaknų, tiesiog iškeliate ir įkeliate į naują didesnį vazoną, su geru drenažu bei atsargiai, nepriberiant žemių į lapų rozetę, užberiate puria žeme ir palaistote kaambario temperatūros vandeniu.
Auginant gerberas uždarose patalpose, taip pat reikia nepamiršti, kad jos reikalauja oro vėdinimo.
Raktiniai žodžiai » Augalų auginimas Augalų priežiūra Gerbera Kambariniai augalai Žydintys augalai