Gėlėms ir dekoratyviniams kambariniams augalams, auginamiems vazonėliuose, reikia šviesos, šilumos ir vandens priklausomai nuo jų gimtųjų vietų klimatinių sąlygų. Labai nedaug yra gėlių, kurias reikia laistyti kasdien. Daugumai dėl per dažno laistymo nupūva šaknys. Pavyzdžiui, kaktusas, atkeliavęs iš dykumos, nemėgsta gausaus laistymo, ypač žiemos metu. Gėles reikia laistyti tik tuomet, kai žemė vazonėlyje visiškai sausa (sausa žemė būna pilka ir palietus nekimba prie pirštų). Dar yra nuomonių, kad laistyti augalus reikia tik tada, kai, pabeldus krumpliu į vazoną, girdisi skardus garsas.
Gėles reikia laistyti tada, kai žemė, kurioje jos auga, yra sausa. Žinoma, negalima laukti, kol žemė visiškai išdžiūva ir gėlė pradeda vysti. Ypač išsekina gėlę pakartotinis suvytimas.
Negalima laistyti vandentiekio vandeniu. Į laistymui skirtą indą vandenį iš čiaupo reikia leisti plona srovele, kad išgaruotų dalis chloro ir vanduo gautų daugiau deguonies. Po to reiktų pusantros paros vandenį palaikyti kambaryje, kelis kartus nuėmus susidariusią ant vandens paviršiaus vos matomą plėvelę. Pamaišyti. Vandenį galima suminkštinti, pridėjus 10 l vandens 100 g gerai išvėdintų durpių. Tokį vandenį reiktų palaikyti parą, retsykiais pamaišant. Gėlės laistomos nusistovėjusiu vandeniu. Beje, azalijoms reikia ne tik minkšto, bet ir parūgštinto vandens. Tad tinka ištirpusio sniego ar ledo vanduo. Jo negalima kaitinti, kad ištirptų... tegul atšyla kambaryje.
Kambariniams augalams geriausias 2-3 dienas pastovėjęs ir įšilęs iki 20-30 laipsnių vanduo.
Kietą vandentiekio vandenį galima suminkštinti virinant arba įpylus specialių minkštiklių. Tai daryti būtina, nes kalcio ir magnio druskų perteklius kenkia augalui. Idealus variantas šiltas vanduo, be to, labai naudingas mineralinis jame daug bioaktyvių medžiagų, o jame esanti angliarūgštė tirpdo kalkes. Ypač gerai mineralinis vanduo veikia tropines gėles, kurios mėgsta rūgščią žemę.
Jeigu ant vazono kraštų pastebėjote kalkių nuosėdų, palaistykite gėlę mineraliniu vandeniu.
Geriausia laistyti gėles pilant vandenį vazono pakraštyje arba į padėklą. Beje, po 20 min. visą padėkle likusį vandenį reikia išpilti. Jokiu būdu negalima sušlapinti svogūninių gėlių svogūnų, iškilusių žemės paviršiuje.
Žiemą laistoma iš ryto, vasarą vakare. Ramybės būklėje esantys augalai laistomi kartą per mėnesį, o esantieji ramybėje iš dalies
kartą per savaitę. Tuos augalus, kurie žiemą auga ir žydi (sprigės, hortenzijos, azalijos), reikia normaliai laistyti ir tręšti, o palaisčius supurenti žemės paviršių.
Laistymo ypatumai:
Jei gėlės vešliai auga lieti daugiau.
Kur šalčiau ir ne taip erdvu lieti mažiau.
Gėlės mažuose vazonuose laistomos dažniau, dideliuose rečiau.
Persodintų gėlių šaknys ima mažiau vandens.
Lapai susisuka į viršų vadinasi, augalui trūksta drėgmės.
Augalų lapai gelsta nuo pašaknų vadinasi, prie pačių giliausių šaknų drėgmės per daug.
Lapai gelsta išilgai viso stiebo visa žemė per drėgna.
Ligotas ir silpnas gėles laistyti tik tada, kai jų lapai ima vysti.
Laistyti taip, kad vanduo prisotintų žemę ir imtų bėgti pro puodo skylutę apačioje.
Laistyti iš viršaus (nelieti ant gėlės stiebo, gumbo ir pan.).
Apačioj puode vandens nelaikyti, nes ims pūti šaknys. Jei per daug pribėgo ir per valandą po laistymo nesusigėrė reikia išlieti.
Apačioje puodo galima laikyti vandenį tik vandeninėms, labai įsišaknijusioms, smarkiai augančioms ir labai saulėtoj vietoj stovinčioms gėlėms.
Kad atidrėktų, perdžiūvusią gėlę reikia su vazonėliu įstatyti į indą su vandeniu.
Niekada nelieti šaltu vandeniu. Vanduo turi būti kambario temperatūros. Šulinio vanduo turi būti pastovėjęs.
Kai labai šilta, sausa ar kambario temperatūra aukštesnė kaip paprastai, galima gėles apipurkšti. Vanduo turi būti pastovėjęs.
Purškiant vandens lašai turi būti kuo smulkiausi.
Apipurškus nestatyti labai saulėtoj vietoj, kad ant lapų neatsirastų nudegimo žymių.
Per sausai laikoma gėlė blogai auga, o per gausiai laistoma dažniausiai nunyksta.
Vasarą, augimo metu, visos gėlės laistomos dažniau, negu žiemą, poilsio metu.
Kaktusus užtenka per savaitę palieti 12 kartus, tuo tarpu žydinčias (hortenzijas, raktažoles, kalijas) reikia laistyti dažnai ir gausiai.
Iš viso gėles geriau laistyti ne per dažnai, bet gausiai, kad žemė vazonuose būtų visa vienodai sudrėkusi ir šiek tiek vandens išbėgtų į padėklus.
Žiemą kambariuose su centriniu šildymu oras būna sausas, ir gėlės nuo to labai kenčia. Todėl būtinai reikia drėkinti orą aplink gėles. Tam tikslui tarp vazonų statomos lėkštės su vandeniu arba su drėgnomis samanomis. Be to, gėles, kilusias iš atogrąžų miškų (filodendrus, figmedžius), reikia kasdien apipurkšti drungnu lietaus vandeniu, (žinoma, jei kambaryje yra 18-20°C temperatūra. Šiam reikalui tinka pulverizatorius arba. rankinis švirkštas.
Purkštimo nepakenčia gėlės su minkštais lapais (gloksinija, pelargonija).
Gėles reikėtų kartais ir "maudyti". Kai ant lapų susirenka sluoksnis dulkių, gėlės ne tik kad negražiai atrodo, bet ir negali gerai augti. Tam tikslui paruošiamas 2-3% žaliojo muilo tirpalas, minkšta kempinė, skudurėlis arba baigiamas naudoti dantų šepetėlis. Gėlė pastatoma į tuščią didelį dubenį ir mirkant muilo tirpale kempinę ar skudurėlį, plaunama. Plauti reikia kiekvieną lapelį iš viršaus ir iš apačios, taip pat stiebą ir šakutes. Kad muilo tirpalas nebėgtų ant žemės, kurioje gėlė auga, patariama ant vazono viršaus uždėti iš storo popieriaus iškirptą gaubtą. Nuplauta gėlė dar apipurkščiama švariu vandeniu.
Kambarinių augalų ligos »
Kambarinių augalų kenkėjai »
Insekticidai - prieš kambarinių gėlių kenkėjus »
Fungicidai - prieš kambarinių gėlių ligas »
Raktiniai žodžiai » Augalų priežiūra Kambariniai augalai Laistymas