Sansevjera (Sansevieria) - tai Sansevjera genties augalas, priklausantis smidrinių (Asparagaceae) šeimai. Tai kambarinis, dekoratyvus, žalialapis, daugiametis, nereiklus sukulentas su standžiais, pakankamai mėsingais, maždaug 100 cm ilgio, nukreiptais aukštyn lapais, kurie gali būti ir vienspalviai žali arba dryžuoti arba įvairiai išmarginti, natūraliai augantis Afrikos ir Azijos atogrąžų bei paatogrąžių vietovėse. Augalas pavadintas gamtos mokslų globėjo, Italijos kunigaikščio fon R. Sansevieria, gyvenusio 1716-1771 m., Neapolyje, garbei.

Žinoma apie 70 kambaryje auginamų sansevjeros rūšių, tad populiariausios:

• Trijuostė sansevjera (Sansevieria trifasciata, Dracaena trifasciata) - Lietuvoje dažniausiai auginama sansevjera, kilusi iš Vakarų Afrikos, išsiskiria kardiškais, kietais, vertikaliais, maždaug iki 100 cm aukščio ir 3-7 cm pločio lapais, kurių margumas, priklausomai nuo veislės gali būti tamsiai žali, su pilkai baltais ar tamsesniais skersiniais dryžiais, su horizontaliomis juostelėmis ant šviesaus fono, lapų krašteliai gali būti geltoni. Žydi.. maždaug vasario – kovo mėnesiais, smulkiais, žalsvai baltais arba baltais, kvepiančiais žiedais, susitelkusiais į šluotelinį žiedyną. Subrandina sėklas. Yra ir žemaūgių veislių, užaugančių tik iki 30 cm aukščio.

Trijuostė sansevjera | Nuotraukos šaltinis Wikipedia

• Cilindrinė sansevjera (Cilindrinė karduotė, Sansevieria cylindrica, Dracaena angolensis) - kilusi iš Afrikos, išsiskiria cilindriškais, maždaug 1,5-2 cm skersmens, šviesiai žaliais su išilginiais grioveliais lapais su kieta nusmailėjusia viršūne. Viena skrotelė išaugina vidutiniškai apie 8-12 lapų. Žydi.. gelsvai baltais, kvapniais žiedeliai, susitelkusiais ant žiedynkočio, į šluotelinį žiedyną, sėklų nesubrandina.. Cilindrinė sansevjera itin atspari drėgmės trūkumui.

Cilindrinė sansevjera | Nuotraukos šaltinis Wikipedia

• Hiacintinė sansevjera (Sansevieria hyacinthoides, Sansevieria grandis, Dracaena hyacinthoides) - dar vadinama didžioji arba plačialapė sansevjera, kilusi iš Pietų Afrikos, išsiskiria beveik plokščiais, per vidurį nedaug sustorėjusiais, maždaug 15-45 cm ilgio ir 2,5-9 cm pločio lapais, kurių margumas, priklausomai nuo veislės gali būti labai įvairus.. su tamsiomis horizontaliomis juostelėmis, su skersiniais pilkai žaliais dryžiais, su rusvu ar rudu krašteliu, o ir pati lapų spalva įvairuoja nuo šviesiai iki tamsiai žalios. Viena skrotelė išaugina vidutiniškai tik 2-4 lapus. Žydi.. žiemą, žiedai kvapnūs, žalsvai balti, susitelkę į žiedynus, primenančius hiacinto žiedynus, ant maždaug 45–75 cm ilgio žiedynkočio

Hiacintinė sansevjera | Nuotraukos šaltinis Wikipedia

• Indinė sansevjera (Sansevieria roxburghiana, Dracaena roxburghiana) - kilusi iš Indijos, išsiskiria linijinės formos, maždaug 20–60 cm ilgio ir 1,3–2,5 centimetro pločio lapais, kurie per centrą išilgai yra lenkti ir sudaro tarsi išilginį griovelį. Viena skrotelė išaugina vidutiniškai apie 6-24 lapus, augančius į šonus plačiai. Lapai žali su tamsesnėmis ar šviesesnėmis netaisyklingomis skersinėmis juostomis. Žydi.. ant 30-80 cm žiedystiebio, žiedai sustelkę kekėje.

Indinė sansevjera (Sansevieria roxburghiana) | Nuotraukos šaltinis Wikipedia

• Sansevieria arborescens (Dracaena arborescens) - išsiskiria lapų augimo forma, jie auga horizontaliai iš stiebo, atsišakoja į visas puses, pagrindinis stiebas gali užaugti iki 1,50 metro aukščio, lapai yra linijiški, žalios spalvos, smailiaviršūniniai su sukietėjusiais rusvais galiukais. Žydi.. baltais mažais žiedais, susitelkusiais į žiedyną.

Sansevieria arborescens (Dracaena arborescens) | Nuotraukos šaltinis Wikipedia

• Metalinė sansevjera (Sansevieria metallca) - kilusi iš Afrikos tropikų, išsiskiria plačiai augančiais tiesiais, maždaug 50 cm ilgio ir 5-10 cm pločio, lapais, kuri yra žalios spalvos su netaisyklingais baltais išilginiais dryžiais bei horizontaliu margumu. Viena skrotelė išaugina vidutiniškai apie 2-5 lapus.

Metalinė sansevjera (Sansevieria metallca) | Nuotraukos šaltinis Wikipedia

Raktiniai žodžiai » Augalų rūšys • Sansevjera •

 Taisyti | Papildyti