Balandžio mėnesį sėjama ageratas-lakštenis, jurginai, Markijos, levažandžiai, serenčiai, žinijos.
Lakštenis sėjamas balandžio pradžioje į inspektą arba į dėžutes. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu. Pasėjus laikoma 12-15°C temperatūra, sėklos sudygsta po 10-15 dienų. Ankstyvos veislės pražysta po 80, vėlyvos po 100 dienų. Žydi iki šalčių. Jauni daigai jautrūs šalnoms. Sodinama 15 -20 cm atstumu. Lakštenis gerai auga saulėtoje vietoje, tinka sunkesnė, kalkinga dirva. Gausiai laistomas auga vešliai, gausiai žydi. Jauni daigai jautrūs drėgmės pertekliui. Sėklos išlieka daigios ketverius metus. Lakštenis lengvai kryžminasi, todėl norint auginti kelias veisles, būtina jas izoliuoti (sodinti 200 m atstumu).
Jurginų sėklos sėjamos į dėžutes arba į inspektus. Šalnoms praslinkus sodinami į gėlynus 30 cm atstumu. Sėklos išlieka daigios trejus metus. Retesnės jurginų veislės dauginamos auginiais, tai daroma balandžio mėnesį.
Laikas pasėti į inspektus arba į dėžutes klarkijas, levažandžius, serenčius, zinijas.
Levažandžiai yra kryžmadulkiai augalai, norint turėti gryną veislę, būtina izoliuoti, t. y. sodinti 300-500 m atstumu. Sėjami į inspektą arba į dėžutes. Sudygsta po 2-3 savaičių. Tinkamiausia dygimui 18-20°C temperatūra. Vėliau išsodinami Į inspektus po 150 daigų į m2.
Ankstyvos veislės pražysta po 85 dienų, vėlyvos po 100- 120 dienų. Jauni daigai jautrūs drėgmei, greit pūva. Augantiems levažandžiams aukšta temperatūra kenkia, jie ištysta. Šalnų nebijo, į gėlynus sodinami gegužės pabaigoje 15-20 cm atstumu. Sėklos subręsta palaipsniui, subrendusios greit išbyra, išlieka daigios trejus metus, viename grame iki 2000 sėklų.
Gvaizdūnės sėjamos į dėžutes arba į pusiau šiltą inspektą. Tai šviesą ir šilumą mėgstantys augalai. Zinijos jautrios šalnoms. Atsparios sausrai, tačiau ilgiau sausrai užsitęsus, žiedai smulkėja, žiedų spalva netenka ryškumo. Sėklos sudygsta po savaitės. Išlieka daigios trejus metus. Viename grame yra 120-150 sėklų. Ypač vertinamos pilnaviduriais žiedais žinijos, todėl sėklas reikia rinkti iš kraštinių 2-3 ratų. Vidurinių žiedų vamzdiškų sėklų prastesnis pilnaviduriš-kurnas (siekia 50 proc).
Vertinga gėlė serenčiai. Sėjami į šaltą inspektą arba į dėžutes balandžio antroje pusėje, sudygsta po savaitės. Žydėti pradeda, po 60-70 dienų. Vėlyvosios veislės pražysta po 90 dienų. Žydi gausiai iki šalnų. Norint užauginti grynos veislės sėklas, sodinama 200 m atstumu. Lietingomis vasaromis žiedynai dažnai pūva, sėklų būna mažiau. Viename grame yra apie 300 sėklų, kitų rūšių iki 700. Ypač vertinamos žemaūgės serenčių veislės.
Skeltažiedis (Schizanthus) sėjamas balandžio pradžioje. Į nuolatinę vietą sodinamas šalnų pavojui praėjus 15-20 cm atstumu, saulėtoje vietoje.
Sprigė-balzaminas sėjama balandžio mėnesį. Paaugę daigai išpikuojami 3×3 cm atstumu. Jei stipriai auga viršūnės patrumpinamos, kad užaugtų stipresni kereliai. Į nuolatinę vietą sodinami 25 cm atstumu šalnų pavojui praėjus.
Portulaka žemaūgis, kylančiais arba šliaužiančiais stiebais augalas. Lapai cilindriški. Žiedai pilnaviduriai ir tuščiaviduriai, raudoni, rožiniai, geltoni, balti. Žydi nuo birželio iki spalio mėn. Portulaka sėjama balandžio mėn. į šiltą inspektą arba į dėžutes. Į nuolatinę vietą sodinama gegužės pabaigoje 10 -15 cm atstumu. Galima sėti ir tiesiai į gėlyną, o vėliau praretinti. Bet tokie daigai žydės 2 savaitėm vėliau. Sodinama saulėtoje vietoje.
Puikūnas mėgsta drėgną, daug puvenų turinčią dirvą, saulėtą vietą. Sėjamas balandžio mėnesį į dėžutes arba į inspektą. Paaugę daigai pikuojami. Į nuolatinę vietą sodinamas šalnų pavojui praėjus, 10 cm atstumu.
Gacanija sėjama į dėžutes balandžio pradžioje, į nuolatinę vietą sodinama gegužės pabaigoje 20-25 cm atstumu, mėgsta saulėtą vietą. Žydi iki vėlyvųjų šalnų.
Acidanteros gumbasvogūniai sodinami balandžio pabaigoje į lysves 8-10 cm gyliu. Giliau pasodinta acidantera žydi silpnai arba visai nežydi. Žiedai išauga iš trimečių gumbasvogūnių. Gumbasvogūniai sudygsta po 15-20 dienų, pražysta tik po 80 dienų, todėl svarbu pasodinti anksti. Acidantera anksčiau žydės, jei kovo mėnesį pasodinsite į vazonėlius, o vėliau į lysvę. Vaikučiai dygsta lėtai, todėl prieš sodinant patartina pamirkyti šiltame vandenyje, pridėjus sodos (1 arbatinis šaukštelis litrui vandens) .
Montbretės dauginamos gumbasvogūniais, rečiau sėklomis. Gumbasvogūniai sodinami balandžio mėnesį, kai tik galima įeiti į dirvą, nes jos ilgai dygsta. Žydi rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Galtonija sodinama į lysves balandžio pabaigoje, saulėtoje vietoje 20-25 cm atstumu, 10 - 15 cm gyliu priklausomai nuo svogūno dydžio. Pavėsyje ji žydi silpnai, sėklų nesubrandina. Galima užsiauginti iš sėklų. Galtonijos sėjamos balandžio pabaigoje į lysves ir užberiamos 1 cm storio žemės sluoksniu. Paaugę sėjinukai praretinami. Iki rudens kiekvienas sėjinukas užaugina 1-1,5 cm skersmens svogūnėlį. Rudenį svogūnėliai iškasami ir iki pavasario laikomi taip, kaip ir kardelių gumbasvogūniai. Pavasarį jie sodinami į lysves 4-6 cm gyliu. Augalai iš stambesnių svogūnėlių pradeda žydėti antrais metais, o trečiais paprastai sužydi visi sėjinukai.
Kardeliai sodinami balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
Margoji tigrenė - tigridija sodinama į vazonėlius balandžio pradžioje, o lauke tik praėjus šalnų pavojui. Sodinama 4-5 cm gyliu 15 cm atstumu. Dirva turi būti lengva, posausė, puveninga. Sodinant vaikučiai atskiriami nuo motininių augalų. Galima pasidauginti ir sėklomis, kurios sėjamos į paruoštą lysvę arba balandžio pradžioje sėjama į dėžutes šiltnamiuose.
Rožių sodinimas. Balandžio pabaigoje sodinamos rožės. Neišsprogusios rožės geriau prigyja. Nupirktos su vazonėliais išlapojusios rožės sodinamos tik šalnų pavojui praėjus.
BALANDŽIO mėnesio darbai sode, darže bei gėlyne »
Raktiniai žodžiai » Mėnesio darbai »
Pavasario darbai »
Vasaros darbai »
Rudens darbai »
Žiemos darbai »» Balandis Gėlių auginimas
Jei rugpjūčio viduryje pradeda lyti - tai lietingi orai užtruks dar ilgai.
Jei rugpjūčio pradžioje griaudėja kelias dienas iš eilės - ruduo bus šiltas ir ilgas.
Pagal paskutinę rugpjūčio dieną yra sprendžiama apie žiemos orus, tikėtina kokia bus paminėta diena - tokia bus ir žiema.
Jei dieną kai Vėžio ženklo sfera ir ekliptiką kerta Liūto ženklo žvaigždyną (paskutinę dieną) sugriaudėjo perkūnija, tai yra pavojus supūdyti rugius ir vasarojų, nes po to gali prasidėti ilgi lietūs.
Jei subrendusios avižos antra kartą sužaliuoja - ruduo bus darganotas.
Jei rugpjūčio pradžioje dažnai griaudėja - sakoma jog šieno pakaks visai žiemai.
Jei pirmosiomis rugpjūčio dienomis lyja nuo pat ryto - rudens pradžia bus lietinga, jei lyti pradeda nuo vidurdienio - lietingas bus rudens vidurys, o jei artėjant vakarui - rudens pabaiga bus lietinga.