Baigiame genėti vaismedžius. Tankus sodas – tai grybinių ligų ir kenkėjų lizdas. Vaismedžius raukime iš šaknų, kuo daugiau šaknų pašalinkime iš dirvos. Pūvančios šaknys dirvoje palieka nuodingų medžiagų ir dėl to naujai pasodinti medeliai blogai auga.

Išėjus pašalui ir žemei kiek pradžiūvus, sodinami prikasti ar įsigyti medeliai. Prieš sodinimą jie gerai apžiūrimi, ypač jų šaknys. Žiemą galėjo šaknis ar kaklelį apgraužti pelėnai, o gal ant kai kurių yra ir gumbų (vėžio), tokių medelių reikėtų iš viso nesodinti. Visiems per ilgos šaknys patrumpinamos, padaroma molio ir karvės mėšlo tyrės ir joje pamirkomos. Duobutė iškasama tokio dydžio, kad šaknys gerai tilptų ir į gylį, ir į šonus. Pavasariniam sodinimui žemė turi būti paruošta iš rudens. Pasodinus pomedžiai apmulčiuojami durpėmis arba perpuvusiu kompostu, padaroma lėkštė (įdubimas) ir paliejama, tuojau pat suformuojamas vainikas.

Prieš sodindami medelius turime pagalvoti, ar nereikės privežti į sklypą žemės. Jeigu reikės, tada medelius sodinkime aukščiau, ant kauburių. Vežama į sodą žeme negalima apipilti vaismedžių kamienų. Jų šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi. Giliai pasodintus medelius reikėtų iškelti, juos palengva, sverto būdu, traukiant į viršų.

Kai kurie sodininkai persodina augesnius vaismedžius. Kaip tai daroma? Pavasarį atkasama ties pagrindinėmis šaknimis 70 -80 cm atstumu nuo kamieno žemė ir pakertamos minėtos šaknys. Per vegetaciją likusi dalis iš miegančių pumpurų išleis daug smulkiųjų šaknelių.

Tuomet rudenį arba kitą pavasarį, atitinkamai sumažinę lają, tokius medžius, palikę ant šaknų kiek galima daugiau žemės, drąsiai galime persodinti į kitą vietą. Persodinamo vaismedžio šakas turime nukreipti į tą pačią pusę. Todėl prieš iškasimą kreida pasižymime, sakysim, pietų pusę ant vaismedžio kamieno ar kurios šakos.

Šį mėnesį išretinami ir per tankiai augantys serbentų krūmai, šalinamos serbentinės erkutės apniktos šakos (erkutės apipultos šakelės turi išpūstus pumpurus) ir jos tuojau pat sudeginamos.

Retinami ir iš viso šalinami derėję aviečių stiebai.

Sodas purškiamas 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmiai – 2,5 proc), pradema skiepyti. Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos bei trešnės. Po nešaltos žiemos ūglius galima imti nuo veislinių medžių ir tuojau pat skiepyti. Praėjus šaltai žiemai, skiepyti reikėtų prieš šalčius paimtais ūgliais, arba šio darbo visiškai atsisakvti.

Balandžio mėnesį uoginės kultūros (ypač serbentai) dauginamos pernykščiais auginiais, kurie smaigstomi nuožulniai į lysvę.

Prieš tai auginius iki pusės drūtgaliais apie savaitę (vietoj cheminių stimuliatorių) mirkom minkštame (geriausia sniego) vandenyje, jį 2 kartus pakeitus.

BALANDŽIO mėnesio darbai sode, darže bei gėlyne »

Raktiniai žodžiai » Mėnesio darbai » Pavasario darbai » Vasaros darbai » Rudens darbai » Žiemos darbai »» Balandis • Sodo priežiūra •