Sausio ir vasario mėnesiais reikia pasėti ilgos vegetacijos gėlių - begonijų, petunijų, verbenų, lobelijų. Po pilnaties pasisėti lelijų.
Vasario pabaigoje sėjame burnotį, sprigę, kermėką, portulaką, žydrūnus, žioveinius.
Tikrinkite gėlių šakniagumbinius ir gumbasvogūnius, vėdinkite patalpas, kur jie laikomi.
Jei dirva neįšalusi, vasario pabaigoje (arba kovo mėnesį) dar galima sodinti gerai išlaikytus tulpių svogūnėlius. Jie išaugs ir pražys vėliau, nei rudenį pasodinti svogūnėliai.
Lapuočių gyvatvorė pavasarį gerai augs, jei bus nukirpta vasario pabaigoje - kovo pradžioje. Pirmiausia karpomos ligustro, paprastojo skroblo, gudobelės gyvatvorės. Žydinčios lapuočių gyvatvorės (forsitijų, jazminų, alyvų, svarainių ir pan.) karpomos, kai tik peržydi.
Jei dirva atšilusi, jau vasario pabaigoje galima pasiruošti duobes dekoratyviniams medžiams ir krūmams. Į duobes įmaišyti komposto, neutralių durpių, perpuvusio mėšlo.
Raktiniai žodžiai » Mėnesio darbai »
Pavasario darbai »
Vasaros darbai »
Rudens darbai »
Žiemos darbai »» Gėlių auginimas Gyvatvorės Vasaris
Pagal paskutinę rugpjūčio dieną yra sprendžiama apie žiemos orus, tikėtina kokia bus paminėta diena - tokia bus ir žiema.
Anksti rugpjūčio mėnesį išskrendančios kregždės - žada būsiant šaltą žiemą, po jos - šaltą vasarą.
Jei rugpjūtį skruzdėlės didina skruzdėlynus - bus šalta žiema.
Jei subrendusios avižos antra kartą sužaliuoja - ruduo bus darganotas.
Jei gandrai išskrenda prieš rugsėjo 1 - tikėtina, kad ruduo bus šaltas.
Jei dieną kai Vėžio ženklo sfera ir ekliptiką kerta Liūto ženklo žvaigždyną (paskutinę dieną) sugriaudėjo perkūnija, tai yra pavojus supūdyti rugius ir vasarojų, nes po to gali prasidėti ilgi lietūs.
Jei rugpjūčio viduryje pradeda lyti - tai lietingi orai užtruks dar ilgai.