Juodavaisė aronija - Aronia melanocarpa - erškėtinių (Rosaceae Juss.) šeimos augalas. Savarankiška aronijos gentis Aronia Pers. buvo išskirta tik penktajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje. Dar ir dabar kartais aronijos vadinamos juodavaisiais šermukšniais.

Augalai dekoratyvūs, kompaktiški, žydi baltais žiedais, sutelktais skėtiniuose žiedynuose. Žiedai prasiskleidžia praėjus pavasarinėms šalnoms, žydi gausiai ir ilgai - daugiau kaip dvi savaites. Pirmiausia pradeda žydėti arti krūmo pagrindo išsidėsčiusių stiebų žiedynai ir vienamečių ūglių viršūniniai žiedynai, visi kiti žydi vėliau, tačiau skirtumas – 3-4 dienos. Vasarą krūmų lapai tamsiai žali, blizgantys, rudenį – ugniniai raudoni. Krūmus puošia ir stambios, beveik juodų uogų kekės.

Užauga iki 2,5-3 m aukščio krūmai. Jaunų augalų šakos susiglaudusios, vėliau jos prasiskleidžia į šalis. Vidutiniškai suaugę (10-12 metų) krūmai turi apie 50 stiebų, kurių amžius nuo 2 iki 10 metų. Negenimi stiebai būna gyvybingi 10-15 metų, bet jų produktyvusis amžius – 6-9 metai. Menkai derantys arba visai nederantys stiebai išpjaunami prie krūmo pagrindo anksti pavasarį arba vėlai rudenį. Seni stiebai atpažįstami iš sausų viršūnių, jų žievė būna pilka.

Aronija mėgsta lengvą ir vidutinį priemolį, orui pralaidžią, imlaus drėgmei podirvio, maisto medžiagomis aprūpintą dirvą. Šviesomėgė. Gerai auga tik saulėtoje vietoje. Atspari šalčiui, ligoms ir kenkėjams.

Dauginama vegetatyviškai(atlankomis, auginiais, krūmų dalijimu, skiepijimu) ir sėklomis.

Dauginimas sėklomis

Sėklos, atskirtos nuo išspaudų gaminant sultis, paskleidžiamos plonu sluoksniu ir džiovinamos. Juodavaisių aronijų sėklos sunkiai dygsta, o jų daigumą padidina stratifikavimas, trunkantis 3-4 mėnesius. Šį darbą reikėtų pradėti lapkričio mėnesį. Sėklos dėžėse susluoksniuojamos su smulkiomis durpėmis ir iki sausio mėn. laikomos 12-16oC temperatūroje. Po to perkeliamos į vėsesnę patalpą (6-8oC). Vasario mėn. vėl grąžinamos į šiltesnę vietą (12-16C) ir kovo pradžioje tikrinamas jų daigumas. Jeigu dalis sėklų išbrinkusi, sėklos su prasikalusiomis šaknelėmis, dėžės pernešamos į ledainę (nuo 2 iki -30C) ir laikomos ten iki sėjos (balandžio mėn.).

Stratifikuojamos sėklos du kartus per savaitę pamaišomos, palaistomos tiek, kad suspaudus saujoje durpių ir sėklų mišinį, masė išlaikytų formą, bet vanduo nevarvėtų.

Sėjama į gerai įdirbtą dirvą, į 6-7cm gylio vagutes. Pirmaisiais metais sėjinukai būna ne aukštesni kaip 20cm. Kai išauga antrasis tikrasis lapelis, pasėlis retinamas.

Jei dirva nepakankamai derlinga, pasėlis tręšiamas puvenomis ir NPK trąšomis (po 20 kg/ha v.m.). Jei reikia, tręšiant laistoma.

Prieš sodinant sodinukus į jiems skirtą vietą, dirvą reikėtų patręšti mėšlu (30-40 t/ha), dar geriau – prieš tai vienerius metus laikyti pūdymą. Pavasarį, žemei atšilus iki 10-15 cm, sodinukai sodinami į iš rudens paruoštas duobes (40x60 cm), eilėse atstumai – 2-2,5 m, tarp eilių – 4-5 m.

Aronijos mėgsta drėgmę, todėl žemė apie augalus padengiama mėšlu, durpėmis, pjuvenomis, lapais, šiaudais. Taip ne tik išsilaikys drėgmė, bet ir bus stelbiamos piktžolės, o dirvos paviršius liks purus.

Pirmuosius ketverius metus tarpueiliuose galima auginti agurkus, pomidorus, svogūnus ir kitas daržoves. Jei dirva piktžolėta arba norima pagerinti jos fizines savybes, tarpueiliuose sėjamos garstyčios, barkūnai, lubinai. Arti derančių augalų dirva dirbama sekliai (6-7 cm), kad nebūtų pažeistos augalų šaknys.

Krūmai, išauginti iš sėklų, pradeda derėti ketvirtaisiais metais. Gausiausiai dera 4-6 metų stiebai.


Genėjimas

Aronijų krūmai formuojami anksti pavasarį, bebaigiant tirpti sniegui. Pašalinami seni, išdžiūvę, nušalę, ligoti, nulūžę stiebai. Apšalusių ir sužalotų jaunų ūglių dalis nugenima iki sveikos vietos. Krūmą turi sudaryti 50-70 įvairaus amžiaus stiebų. Sveiki stiebai netrumpinami. Derančių krūmų stiebų prieaugis – 15-25 cm.


Tręšimas

Aronijos tręšiamos superfosfatu (200-500 kg/ha, t.y 200-500 g/10 m2), amonio salietra (200-300 kg/ha arba 200-300 g/10 m2), kalio salietra (100-300 kg/ha arba 100-300 g/10 m2). Tręšiama taip pat, kaip ir bet kuriuos uogakrūmius.


Ligos ir kenkėjai

Juodavaises aronijas kartais puola gleiviniai pjūkleliai. Nuo jų purškiama 0,7 proc. kalcinuotos sodos arba 0,2 proc. Paryžiaus žalumos su 0,4 proc. muilo tirpalu.

Ligos dažniausiai pastebimos, kai augalai susodinti per tankiai. Sergantys monilioze augalai purškiami 1 proc. bordo skysčiu: pirmąjį kartą – augalams nužydėjus, antrąjį – praėjus 10 dienų po pirmojo purškimo.

Raktiniai žodžiai » Aronijos • Augalų auginimas • Augalų priežiūra • Dauginimas • Genėjimas • Krūmai • Tręšimas • Uogakrūmiai • Uogos •