TUJOS - (lot. Thuja, angl. Thuja, vok. Lebensbäume) kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas manoma, kad, kilęs iš graikų k. žodžio thuia maloniai kvepianti mediena. Priskiriama prie dekoratyvinių spygliuočių.
Tuja yra kilusi iš Šiaurės Amerikos. Tose vietose vietiniai gyventojai aborigenai vadino tują Amerikos gyvybės medžiu. Ir iš tikrųjų, savo subtiliu grožiu ir išskirtine forma tuja padarė didelį įspūdį europiečiams, ir netrukus ji buvo atgabenta į Senąjį pasaulį, kur palaipsniui paplito po mėgėjų sodus ir parkus.
Tujos gali užaugti net iki 25 m aukščio, išgyvena 100 ir daugiau metų, tačiau laikui bėgant darosi ne itin dekoratyvios, tiesiog bėgant metams tujos retėja.
Tujų kamieno žievė raudonai ruda ir lupasi juostomis, šakelės plokščios, ūgliai apie 4 mm pločio, labai smulkūs, žvyniški. Kankorėžiai 0,6-1.5 cm. ilgio, kiaušininiški, sudaryti iš 6-12 sėklinių žvynų.
Iš daugybės tujų veislių Lietuvoje geriausiai auga (yra ir tokių nuomonių, kad tai ir vienintelė tinkama auginti mūsų sąlygomis) būtent, vakarinė tuja (Thuja occidentalis L.). Auginama net 40 dekoratyvinių tujų formų. Jos skiriasi augumu, lajos forma, ūglių ir šakelių forma, spalva.
Populiariausios tujų formos:
koloniškos (1) (Columna),
siauros piramidės formos (2) (Fastigiata),
svyruoklinės (3) (Pendula),
rutuliškos (4) (Globosa),
rutuliškas žemaūges (5) (Little Gem).
Tujos plačiai auginamos dėl nereiklumo auginimo sąlygoms, puikiai pakenčia įvairų dirvožemį, apšviestumą, užterštą orą, atsparios žiemą, retai puolamos ligų ir kenkėjų, nesunkiai ištveria persodinimą. Tinka auginti po vieną, grupėmis, idealūs augalai gyvatvorėms.
Tačiau.. yra ir keli trūkumai:
jautrios drėgmės trūkumui, ypač jaunos ir ką tik pasodintos, nors per ilgai trunkančias sausras vertėtų laistyti ir didesnes tujas.
turi specifinį kvapą, tačiau tai gal ir ne trūkumas, bet.. kaip bebūtų, nevisi jį pakenčia.
ir reikia karpyti, paprastai 4-5 m. amžiaus tuja būna žmogaus aukščio (žinoma dar reikėtų atsižvelgti ir į tujos formą)
DAUGINIMAS
Tujas galima dauginti sėklomis ir auginiais. Tačiau dauginant sėklomis ne visada išlaiko būdingus požymius, o kai kurių formų tujų sėklomis padauginti apskritai nepavyksta.
Jei.. jau vistiek pasiryžę išbandyti pasidauginti:
Keli patarimai » Kaip tujas dauginti sėklomis? »
SODINIMAS
Tujos lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų, bet vešliausiai auga vidutiniškai sunkiuose ir drėgnuose, laidžiuose ir derlinguose priesmėliuose ir priemoliuose, pusiau pavėsyje.
Vazonuose užaugintas tujas galima sodinti visą sezoną. O iš lysvės iškasti augalai sodinami ankstyvą rudenį (rugpjūčio rugsėjo mėn.), kad iki žiemos spėtų įsišaknyti, arba pavasarį balandžio mėnesį ir pirmoje gegužės pusėje.
sodinant, reikėtų saugoti plikas šaknis nuo sudžiūvimo, jau po 15 min. apdžiūva smulkiosios šaknelės.
kai trūksta šviesos, tujos išretėja.
nuo tiesioginių saulės spindulių visą dieną, augalas gali nudžiūti, o žiemą nušalti.
Jei sodinate gyvatvorę tai atstumas turėtų būti nemažesnis nei 60-70 cm. Jei gyvatvorę sudarytų 2 eilės tujų atstumas tarp medelių 2 metrai.
Lauke tujas galima auginti atvirame grunte ar vazone. Auginant vazone augalui reikia skirti daugiau dėmesio dažniau palaistyt, kad neišdžiūtų, patręšt trąšomis mineralinėmis ar organinėmis trąšomis.
Jei sodinate prastoje dirvoje būtina iškasti didesnę duobę, į dugną priberti derlingos žemės. Sodinant netoli duobės centro iš vyraujančių vėjų pusės įkalamas kuolas tujai pririšti. Į paruoštą sodinti duobę įdedama drėgnų durpių, jos sumaišomos su žeme, durpėmis ar kompostu. Negalima į duobę dėti šviežio mėšlo. Jis turi būti gerai perpuvęs, lygiomis dalimis sumaišytas su lapine ar velėnine kompostine žeme.
Sodinant būtina stengtis nepažeisti šaknų, išsaugoti žemės gumulą aplink jas. O jei žemės nubiro, tai saugoti plikas smulkiasias šaknis nuo sudžiūvimo. Augalo šaknis būtina užžerti derlinga žeme.
Sodinamo augalo šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi. Sodinukas turi būti pasodintas tokiame gylyje, kokiame augo medelyne ar tiesiog prieš persodinimą. Lengvose smėlio ir sausose dirvose galima sodinti ir giliau. Sunkiose dirvose pasodinus per giliai, galima augalams pakenkti.
Palei duobės kraštus supilamas nedidelis pylimėlis, kad laistant neištekėtų vanduo. Žemė aplink sodinuką sutrypiama, jis gausiai per kelis kartus palaistomas ir mulčiuojamas durpėmis ar kompostu. Tai neleis augti piktžolėms, sulaikys drėgmę, palankiai veiks dirvos mikroorganizmų veiklą ir maitins dirvą. Mulčiuoti medžiai ir krūmai geriau prigyja ir sparčiau auga.
Jeigu orai sausi, po pasodinimo reikia laistyti gausiai, 3-5 kartus. Jeigu augalai buvo sodinti pavasarį, juos reikia laistyti visą vasaros sezoną, ypač jeigu vasara karšta ir sausa.
Rudenį sodintus spygliuočius iki užšąlant (nesvarbu, koks oras) reikia nuolat gausiai laistyti. Tada jie geriau žiemoja (žiemą dalį drėgmės spygliai išgarina).
!!! Be to, nereikėtų rekomendacijomis sekti aklai, nevertėtų bėgti laistyti jei lauke lyja kaip iš kibiro :)).
TRĘŠIMAS
Vidutiniškai derlingose, drėgnose ir puriose dirvose tujų sodinukai ir netręšti auga puikiai. O jei žemė prasta arba labai silpnai atrodo sodinukai, galima patręšti mineralinių kompleksinių trąšų tirpalu (20-30g/10 l vandens). Tinka specialiai skirtos spygliuočiams, taip pat įvairios kompleksinės arba vienanarės azoto trąšos, parduotuvėse yra ir tik tujoms skirtų trąšų. Prieš tręšiant reikėtų dirstelti gamintojų rekomendacijas ant trašų pakuotės, tačiau standartinė norma 1 kvad.m - apie 30-50 g trąšų.
vasaros antroje pusėje ir rudenį negalima tręšti azotu.
vėlų rudenį išbarstomos tik kalio ir fosforo trąšos.
Organinių trąšų geriau nenaudoti, nes spygliuočiai labai jautrūs jų pertekliui.
PRIEŽIŪRA
Prižiūrėti tujas nesudėtinga, tai vienas iš nereikliausių augalų. Nors žinoma.. įkišus į žemę, nereikėtų ir pamiršti.
Nuo žvarbaus žiemos ar ankstyvo pavasario vėjo tujos gali pradėti džiūti, pleišėti augalo žievė. Taigi žiemą reikėtų stengtis apsaugoti tujas nuo staigių temperatūros pokyčių bei žvarbaus vėjo - jas pridengiant.
Tujų žievės pleišėjimas galimas ir dėl netinkamo tręšimo ypač azoto trąšomis vėlai rudenį, nes per vėlai patręštos tujų šakutės nesuspėja sumedėti ir todėl būna daug jautresnės šalčiui ir kitiems aplinkos poveikiams.
Jei vietovė, kur pasodintos tujos yra dažnai mirkstanti, sunki žemė - gali pradėti pūti šaknys o pats augalas nykti. Tokiu atveju reikėtų tujas atsargiai iškasti ir pradėjusias pūti šaknis išpjaustyti, paliekant tik sveikasias, trumpam pamerkti į fungicidų tirpalą ir pasodinti į kitą, tinkamesnę vietą. Persodinta tuja turėtų atsigauti.
esant itin sausam orui, vertėtų palieti vandens ne tik po tuja, bet ir apipurkšti vandeniu patį augalą.
jei nusipirkote, taip vadinamą importinę/atvežtinę tują, bent pirmąją žiemą reikėtų uždengti, nes jos dar neprisitaikiusios prie mūsų klimato.
žiemą, kai gausiai pasninga, nuo didesnių augalų reikėtų nupurtyti sniegą, kad jis neišlankstytų ar neišlaužytų šakų. Jei tujos siaura laja, jas galima nestandžiai apvynioti virve, taip mažiau pakenks sniegas ir mažiau išsilankstys.
MULČIAVIMAS
Visas tujas, ypač jaunas, pravartu mulčiuoti, tam tinka durpės, pjuvenos, švarūs sveiki lapai (išskyrus vaismedžių, nes jie serga grybinėmis ligomis).
Tujoms mulčiuoti ypač tinka kompostas ir gerai perpuvęs mėšlas. Šviežio verčiau nenaudoti. O tręšimas mėšlu itin paprastas, tiesiog.. truputis mėšlo sumaišoma su puria žeme ir šiuo mišiniu mulčiuojama tujos.
Koks bebūtų mulčias, jis neturi liesti kamieno.
Genėjimas
Tujos paprastai genimos ramybės laikotarpiu - žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, tinka ir ruduo. Tačiau tujų žaizdos puikiai užgyja, todėl reikalui prispyrus, kai nesuspėjama pavasarį galima genėti ir vasarą (liepą rugpjūtį).
Tujas genėkite tik sausu ir giedru oru.
Paprastai tujų galima karpyti tiek viršų, tiek šonus, taip suformuojama pageidaujamo aukščio ir pločio tuja arba gyvatvorė.
Išpjautos ligotos šakos iš karto turėtų būti sudeginamos.
!!! Specialistai rekomenduoja: kad tujos augtų greičiau, reikėtų per sausras jas palaistyti ir bent kartą per metus (geriausia balandžio mėnesį) patręšti kompleksinėmis trąšomis, kompostu pamulčiuoti pomedžius.
Raktiniai žodžiai » Augalų auginimas Augalų priežiūra Dekoratyviniai krūmai Genėjimas Gyvatvorės Krūmai Tujos
Pagal paskutinę rugpjūčio dieną yra sprendžiama apie žiemos orus, tikėtina kokia bus paminėta diena - tokia bus ir žiema.
Jei rugpjūtį išskrenda gervės - bus ankstyva žiema.
Ankstyvas šerkšnas vasaros pabaigoje žada gausų kitų metų derlių.
Jei rugpjūtį skruzdėlės didina skruzdėlynus - bus šalta žiema.
Jei gulbės žemai skraido - bus ankstyvas ruduo, žiema.
Jei gandrai išskrenda prieš rugsėjo 1 - tikėtina, kad ruduo bus šaltas.
Jei pirmosiomis rugpjūčio dienomis lyja nuo pat ryto - rudens pradžia bus lietinga, jei lyti pradeda nuo vidurdienio - lietingas bus rudens vidurys, o jei artėjant vakarui - rudens pabaiga bus lietinga.