Kodėl vaismedžius reikia genėti? - negenėti jauni vaismedžiai užaugina gražius vaisius, bet tai - tik pirmasis derlius. Nes po to, dažnai susidaro tankūs vainikai, vaismedžiai per daug ištįsta į viršų. Atskiros šakos iš liemens auga smailiu kampu ir vėliau atplyšta.

Negenimų ar mažai genimų suaugusių vaismedžių vaisiai smulkėja, labiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų. Ypač blogai, kad jie susodinami per tankiai, o suaugę - per mažai genimi. Tokiuose soduose įsigalėjus rauplėgrybiui ir vaisių puviniui, derlius subręsta kas 2-3 metai, vaisiai esti menkaverčiai.

Kaip bebūtų, niekas jums nepasakys konkrečios sodo genėjimo formulės, nes nėra dviejų vienodų medžių. Tačiau yra pagrindinės genėjimo taisyklės bei aišku būtina stebėti savo vaismedžius. Juk gerai genėti bei prižiūrėti sodą išmokstama tik dirbant ir stebint, kaip auga ir dera nugenėtas vaismedis, kitaip sakant, kaip jis reaguoja į genėjimą.

1. Jaunus vaismedžius genėkite kuo mažiau. Nukarpykite smailiu kampu augančius vertikalius ūglius, metūglius ir jaunas šakas (nereikia laukti, kol užaugs stambios). Mėgėjams patartina nugenėtas šakas išlenkti į šonus ir pririšti virvute prie apatinių šakų, liemens ar į žemę įkaltų kuolų. Jos silpniau auga, anksčiau pradeda derėti. Jei pasirodo, kad šios šakos nereikalingos, jas reikia nupjauti nuskynus 1-2 derlius.

2. Jei vainikai per tankūs ir per daug tįsta į viršų, juos genėkite vasarą.

3. Kuo gausiau medeliai dera, tuo daugiau juos būtina genėti. Nereikia labai pergyventi dėl nupjautų šakų su žiediniais pumpurais ar žiedais. Pasiruošęs derėti vaismedis užmezga tik 4-6 proc. žiedų. Jei pumpurai ar žiedai praretinami, vaisų gali užmegzti daugiau. Be to, jei užaugs stambesni. Štai kodėl genėjimas ne mažina derlių, bet jį didina.

4. Patartina nevengti stipriau pagenėti suaugusių vaismedžių, kurių augimą stabdo derlius. Taip atnaujinsite derančias šakas, o ant jaunų šakelių užaugs tokie pat stambūs, gražūs vaisiai, kaip ir ant jaunų vaismedžių. Stipriai nugenėjus vaismedžius ant storų skeletinių šakų atsiras jaunų derančių šakų.

5. Jei norite sulaukti gražiai nusispalvinusių vaisų, vasaros antroje pusėje ūglius reikėtų praretinti.

Obelis galima genėti ir formuoti įvairiu metų laiku. Tačiau, priklausomai nuo vaismedžių amžiaus, augimo stiprumo ir ištvermingumo žiemai, svarbiausi yra trys genėjimo ir formavimo laikotarpiai. Pirmasis - vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai, t. y., žiemą ir pavasarį iki obelų žydėjimo pabaigos. Antrasis - intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje. Trečiasis - rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tai yra 3-4 savaitės iki obuolių skynimo, tai vadinamasis vasaros genėjimas.

Nors yra manoma, kad vaismedžius geriausia genėti žiemą arba anksti pavasarį, kol nepabudę medžių pumpurai ir neprasidėjęs augimas.

Genėti reikėtų kasmet. Išpjauti galima tiek šakų, kiek medis jų naujų pernai išaugino, arba ne daugiau kaip 1/3 vainiko.
Jaunos vyšnios smarkiai neišpjaustomos, kad užėjus šalčiams neiššaltų.
Nepatartina genėti, kai medžiai yra šlapi.

Genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti nežemesnė kaip 10 c šalčio. Žiemą genimos ištvermingesnių veislių obelys. Genint žiemą, nereikėtų vaismedžio liemenyje padaryti labai didelių žaizdų. Vertingesnių ar mažiau ištvermingų veislių vaismedžius geriau genėti po didesnių šalčių, kovo - balandžio mėnesiais. Labai patogu, kai baigiama genėti ir šakos surenkamos iki pirmojo purškimo pesticidais (balandžio vidurio). Biologiniu požiūriu galima genėti ir sulapojusias bei žydinčias obelis, tačiau stipresnį genėjimą reikėtų baigti ne vėliau kaip savaitę po obelų žydėjimo. Genint vėliau, kai jau auga užuomazgos, labai sumažėja asimiliacinis lapų paviršius, smulkėja vaisiai.

Vaismedžiai labai skirtingai reaguoja į genėjimo laiką. Ramybės metu nugenėti vaismedžiai vešliau auga, augina daugiau ir ilgesnių ūglių. Todėl tuo metu genimos mažiau augių veislių, ar skurstančios obelys, ypač kai norima paskatinti vešliau augti ūglius. Augesnes, arba per vešliai augančias obelis geriau genėti vegetacijos metu, kai jos sulapoja arba net sužydi. Tuo metu nugenėti vaismedžiai mažiau auga, lengviau išlaikoma pusiausvyrą tarp jų augimo ir derėjimo, suformuojami norimos apimties vainikai, daugiau šviesos patenka į jų vidų. Prasidėjus vegetacijai, vengiama genėti per menkai augantys vaismedžiai. Kad vešliau augtų naujai pasodinti vaismedžiai, jie genimi irgi ramybės metu. Jeigu vaismedžiai pasodinti vegetacijos pradžioje, būtina juos skubiai nugenėti, kad geriau augtų.

Kai vaismedžiai formuojami prasidėjus vegetacijai, šakos palenkiamos horizontaliai arba žemyn, jeigu šis darbas nepadarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu šakas galima įlaužti. Įlaužtos vietos greitai apauga žieve, šakos mažiau auga, kaip ir atlenktos bei pririštos virvutėmis. Šį formavimo būdą reikėtų propaguoti, nes formuoti vaismedžius įlaužiant šakas yra greičiau ir pigiau.

Antrasis genėjimo ir formavimo laikotarpis yra vasaros pirmoji pusė, kai trumpinamos vaismedžių viršūnės, pinciruojami nauji ūgliai, išlaužiami per daug vertikaliai augantys ūgliai. Kai vaismedžiai auga aukštesni negu reikia, nupjaunamos jų viršūnės. Pagrindinio genėjimo metu ramybės laikotarpiu arba prasidėjus vegetacijai, vaismedžių viršūnės negenimos, kad nepradėtų pernelyg sparčiai augti. Viršūnės trumpinamos birželio mėnesį, 2-3 savaites po žydėjimo. Tuo laiku patrumpinus viršūnes, sumažėja viršutinėje augalo dalyje vegetacijos metu susikaupusių augimo hormonų, ir viršūniniai ūgliai auga lėčiau.

Trečiasis obelų genėjimo laikotarpis - likus 3-4 savaitėms iki vaisių skynimo, rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Intensyvaus vaisių augimo, brendimo ir spalvinimosi metu svarbu, kad vaisius apšviestų saulė. Todėl likus 3-4 savaitėms iki vaisių skynimo, genimi nereikalingi ūgliai, kad pagerėtų augančių ir bręstančių vaisių apšvietimas. Be to, vaisiai gauna daugiau kalcio ir sandėliuose mažiau serga fiziologinėmis ligomis. Genimi tik stiprūs į viršų augantys ūgliai, horizontalūs ir silpnesni paliekami, nes jie reikalingi vainikams formuoti. Į viršų augantys ūgliai paliekami ne ilgesni kaip 20 cm ir su viršūnėje suformuotais žiediniais pumpurais. Vasarą ūgliai nupjaunami iki šakų, nepaliekant stuobrelių, nes kitais metais iš jų išaugs dar daugiau ūglių, kuriuos vėl reikės genėti.

Formuojant jaunesnius vaismedžius rugpjūčio mėnesį, ūgliai atlenkiami horizontaliai arba žemyn. Nors šį darbą galima atlikti ir kitą pavasarį, tačiau vasaros pabaigoje palenkti ūgliai mažiau auga į viršų

Stenkitės išpjauti senus ūglius, nes daugelis obelų bei kriaušių veda vaisius ant jaunų šakų.
Genėdami stenkitės, kad kuo daugiau šakų augtų horizontaliai. Vertikalios greitai auga, bet mažiau dera.
Kai oro temperatūra pliusinė, nuo ligų sodo augalus purkškite 3 proc. Bordo skiediniu.

© Laima | www.walnuts.lt

Raktiniai žodžiai » Augalų priežiūra • Genėjimas • Sodo priežiūra • Vaismedžiai •